Žygis į šešėlines lankas
Šešėlinės ekonomikos dalis Lietuvoje 2024 m. sumažėjo iki 21,5% (2023 m. – 23,1%) ir buvo mažesnė nei Estijoje (22,3%), tačiau didesnė nei Latvijoje (19,2%).
Tokius skaičiavimus pateikęs profesorius Friedrichas Schneideris, šešėlinės ekonomikos tyrinėtojas, pasiūlė ir sprendimo variantą: norint įdarbinti šešėlinę ekonomiką bendram gėriui, Lietuvoje svarbu ne uždaryti pogrindyje veikiančius verslus, o padėti jiems legalizuotis.
„Šešėlinė ekonomika Baltijos šalyse pastaraisiais metais mažėjo gana ryškiai – nuo daugiau nei 25% praėjusį dešimtmetį iki 19–22% šiuo metu“, – pažymėjo F. Schneideris, kuris spalio pradžioje kalbėjo tarptautinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas“.
„Tai rodo, kad jūsų šalių vyriausybės vykdo politiką, kuri sudaro prielaidas mažėti šešėlinei ekonomikai“, – pridūrė jis.
Tačiau ekspertas iš Austrijos teigė, kad tam tikri svarbūs dalykai neretai praleidžiami, t. y. gana dažnai vyriausybės „pražiūri“, jog šešėlinė ekonomika turi ir teigiamų aspektų – ji kuria papildomą pridėtinę vertę, papildomą BVP konkrečioje šalyje.
Anot jo, tam tikra riba gali būti brėžiama ties 15–20% BVP: jei šešėlinė ekonomika yra didesnė, tuomet jos žala yra didesnė nei sukuriama pridėtinė vertė. Ir atvirkščiai, jei ta dalis yra mažesnė, tada patiriama nauda nusveria žalą.
Šią gana revoliucingą mintį mokesčių ekspertas paaiškino taip: šešėlinė ekonomika sukuria darbo vietas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms ir tai „turi teigiamą poveikį“.
Tačiau, jo žodžiais, mažesnė šešėlinė ekonomika turės teigiamą poveikį bendrai žmonių gerovei tik tuomet, jeigu vykdoma politika padės šešėlinę ekonomiką integruoti į oficialią šalies ekonomiką.
Jeigu konkrečioje šalyje asmuo dirba šešėlyje, jis paprastai nemoka jokių mokesčių, tad ir šešėlinė ekonomika ten yra didesnė. O kuo yra daugiau galimybių legaliai mokėti mažiau mokesčių, tuo šešėlinė ekonomika yra mažesnė. Taip yra todėl, kad daugiau gyventojų ir verslų yra suinteresuoti dirbti oficialiai, nes jie gali mokėti mažiau mokesčių, palyginti su mokesčių sistemomis, kuriose taikomos labai griežtos taisyklės ir aukšti mokesčių tarifai, skatinantys daugiau ekonomikos dalyvių trauktis į šešėlį.
Pasak mokesčių eksperto, su šia problema susiduria Skandinavijos šalys, kuriose vyrauja labai aukšti mokesčių tarifai.
F. Schneiderio siūlomas receptas gana paprastas ir ypatingų amerikų neatranda, juolab kad apie šešėlio mažinimo priemones Lietuvoje nuolat kalba ir verslo visuomenė, ir ekonomistai. Tiesa, valdžia ne pernelyg juos girdi, dar rečiau į juos reaguoja.
Vis dėlto dera priminti eksperto patarimus: geriausias sprendimas vyriausybėms mažinti šešėlį yra lengvinti verslo sąlygas, mažinti mokesčių tarifus. Taip sudaromos prielaidos surinkti daugiau mokesčių, nes didesnė dalis asmenų būtų paskatinta iš šešėlio pereiti į legalią veiklą.
Norint dar labiau sumažinti šešėlinę ekonomiką, konkrečiai Lietuvai ekspertas rekomenduoja mažinti mokesčių naštą (ypač netiesioginių mokesčių) ir didinti gyventojų užimtumą.
Finansų ministerija nuo 2021 m. įgyvendino 25-ias iš 37-ių šešėlinės ekonomikos ir PVM atotrūkį mažinančių priemonių. Visą planą ministerija tikisi įgyvendinti iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos šių metų gruodį.
Skaičiuojama, kad 2023 m. į biudžetą iš šešėlio pavyko ištraukti bent 238 mln. Eur papildomų pajamų.
Tačiau, kaip VŽ rašė, nors Lietuvoje PVM atotrūkis tarp surenkamų ir potencialų pajamų mažėja ne pirmi metai, jis tebėra gana aukštas.
Apie poreikį ir galimybes sumažinti šešėlinės ekonomikos valdas rinkimų kalbose prabilo ir kai kurie politikai, pretenduojantys tapti Seimo nariais. Vienas siūlymų – sumažinti, tiksliau – grąžinti PVM į 18% lygį, manoma, kad tai paskatintų šešėlį bent šiek tiek trauktis ir mokesčių būtų galima surinkti ne mažiau, nei turint 21% PVM tarifą.
Tiesa, kartu, regis, politikai supranta, kad, esant dabartinei geopolitinei situacijai, sudėtinga ir rizikinga mažinti vieną pagrindinių mokesčių.
Tačiau jei žongliruoti mokesčių tema – netinkamas laikas, lengvinti verslo sąlygas visada paranku ir net būtina. Palanki aplinka verslui vystyti – viena iš konkurencingos Lietuvos sudedamųjų dalių. Nes tai – ir investicijos, ir naujos darbo vietos, ir didesnės įplaukos į šalies biudžetą. Kol politikai dėlioja teorinius planus ir „galanda ginklus“ kovai su šešėliu, galimybės gerinti sąlygas verslui – praktiškai po ranka.
