Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
2025-05-21 11:00

J. Kalendienė. Ko reikia regionų plėtrai ir augimui?

Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Jonė Kalendienė, ILTE vyriausioji ekonomistė Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Netolygi regionų plėtra nėra vien Lietuvos fenomenas. Pavyzdžiui, Vokietijoje ekonomiškai silpniausio Meklenburgo–Pomeranijos regiono BVP vienam gyventojui sudaro tik 41% turtingiausio regiono – Hamburgo – lygio. Lietuvoje skirtumai yra mažesni. Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione BVP vienam gyventojui sudaro 51% sostinės regiono lygio. Žiūrint dar smulkiau, skirtumai didėja. Ekonomiškai pažangiausios Vilniaus apskrities ekonomikos išsivystymo lygis yra beveik 4 kartus didesnis nei silpniausios, Utenos, apskrities.

Ieškodami priežasčių, neretai susiduriame su „vištos ir kiaušinio“ tipo problema. Viena pusė sako, kad regionuose sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, jaunimas išvyksta į didmiesčius, nes ten didesnės įsidarbinimo ir uždarbio galimybės. Kita pusė sako, kad verslus kurti regione sudėtinga, nes nėra pakankamos paklausos, susiduriama su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.

Oficialioji statistika patvirtina, kad vidinė gyventojų migracija tikrai nėra regionų naudai. Gyventojų, atvykstančių į sostinės regioną iš kitų vietovių, yra beveik du kartus daugiau nei priešpandeminiais metais. Tačiau reiktų atkreipti dėmesį, kad apskritai didmiesčiai nėra pagrindinis traukos objektas. 

Registruokitės ir skaitykite šį straipsnį nemokamai

KURTI PASKYRĄ
Jau turite paskyrą?PRISIJUNGTI

Nemokama registracija suteikia galimybę:

  • skaityti registruotiems klientams skirtus straipsnius
  • komentuoti
  • gauti el. paštu esminių naujienų santrauką

Jokių kortelės duomenų palikti nereikia.

52795
130817
52791