Trumpo tarifai pakenks pasauliui

Dabar žinome, kuri ekonomika (po Kinijos) kelia didžiausią grėsmę Jungtinėms Valstijoms – Lesotas. Pagal naująjį Donaldo Trumpo planą Kinijai taikomi tarifai dabar bendrai sudaro 54%. Bet Lesotas akivaizdžiai nusipelno 50% „atsakomojo“ tarifo eksportui į JAV, nedaug lenkdamas Kambodžą su 49% ir Vietnamą su 46%, nuo kurių šiek tiek atsilieka Indonezija ir Taivanas su 32%, Indija su 26% ir Europos Sąjunga su 20%. Jungtinė Karalystė išsisuko su 10% tarifu. (D. Trumpas balandžio 9 d. paskelbė 90 d. pertrauką dėl savo plataus masto tarifų, nustatydamas visoms šalims, išskyrus Kiniją, kuriai bus taikomi dar didesni muitai, 10% bazinį dydį – VŽ past.). 

Visoje šioje beveik šimtmetį skaičiuojančios prekybos politikos griovimo istorijoje turbūt keisčiausia tai, kad niekas, panašu, neįspėjo prezidento, jog dėl šios procedūros, užkeliančios Lesotą ant nepaklusniausių šalių laiptelio, JAV atrodys tiesiog absurdiškai. Bet taip nutiko – ir nutiko todėl, kad pati procedūra buvo absurdiška. Visos tos tariamos tarifinės ir netarifinės kliūtys, nuo kurių taip siaubingai kenčia išnaudojamos Jungtinės Valstijos, kaip atkartodamas savo bosą sako Peteris Navarro, visai nebuvo kruopščiai analizuojamos. 

Ne, viskas vyko daug paprasčiau ir kvailiau. Pasiūlyti tarifai yra proporcingi abipusio užsienio prekybos balanso deficito ir abipusio importo santykiui. Daroma netiesioginė prielaida, kad sąžiningame pasaulyje prekyba su kiekvienu partneriu turėtų išsilyginti. Tai yra visiška beprotybė. Tačiau dabar ši prielaida tapo galingiausios pasaulio valstybės prekybos politikos intelektiniu pagrindu – deja, vargšė akivaizdžiai tapo pasaulinio prekybos sąmokslo auka.

Tai ne tik beprotiška. Tai tiesiog piktavališka. Prisiminkime JAV įsitraukimą į Vietnamo politiką. O dabar JAV sugalvojo pabandyti nutraukti šios šalies ekonominę plėtrą. Ne vien Vietnamas nori pasinaudoti atviros prekybos privalumais. Iš tiesų besivystančiose ekonomikose prekybos politika gana plačiai remiasi liberalizmo idėja. Šios šalys tikėjo pažadu, kurį dabar JAV išplėšė joms iš panosės.

Ir tai net nėra visi Trumpo darbai. Kanada ir Meksika vis dar kenčia nuo jo „fentanilio tarifų“. Automobiliams įvestas 25% tarifas, plienui ir aliuminiui taikomi tarifai taip pat padidinti.

Tačiau tarifai nepanaikins užsienio prekybos balanso deficito. Aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje dirbau su Indijos ekonomika, tuo metu viena iš labiausiai protekcionistinių ekonomikų pasaulyje. Ar ji patyrė didžiulį prekybos perteklių? Ne. Taip, importo ir BVP santykis buvo nedidelis. Tačiau pajamos iš eksporto vis tiek buvo mažesnės. Taip buvo dėl neigiamo vidaus rinkos apsaugos poveikio eksporto konkurencingumui. 

Dabar taip nutiks JAV: importas susitrauks, bet susitrauks ir eksportas. Pajamų ir išlaidų lemiamas deficitas išliks beveik nepakitęs. Tiesiog pasaulis taps skurdesnis. Vokietijos Kylio instituto teigimu, didžiausią neigiamą poveikį veikiausiai patirs JAV: protekcionizmas dažnai būna smūgis į savo vartus.

Žmonės, kurie praėjusio amžiaus 4–5 deš. sukūrė pasaulio prekybos sistemą, 3–4 deš. buvo patyrę naudos siekimo sau kitų sąskaita (angl. beggar-thy-neighbour) padarinius. Jų sukurta sistema rėmėsi – ir ne be reikalo – nediskriminavimo, liberalizavimo per abipuses derybas, privalomų tarifų ir nešališko sprendimo dėl bet kokio pasinaudojimo sistemoje numatytomis išvengimo sąlygomis principais. Visomis šiomis priemonėmis buvo kuriamas nuspėjamas, skaidrus ir liberalus prekybos režimas. Pasibaigus aštuoniems derybų etapams buvo sukurta atvira ir dinamiška pasaulio ekonomika. Tai buvo JAV valstybės valdymo meno rezultatas. Trumpas ne tik išplėtė JAV vidaus rinkos apsaugos priemones iki visą šimtmetį neregėto masto, bet ir sugriovė viską, ko siekė jo pirmtakai. Tai yra prieš visą pasaulį nukreiptas karo veiksmas.

Diskusijos apie tai, ar Trumpą vertėtų priimti pažodžiui, ar rimtai, baigėsi. Dabar jis išmoko būti tironu, kokiu visada svajojo tapti. Ilgokai užtruko. Bet su visa gauta pagalba tikslą jis pasiekė. Jo administracija vykdo plataus masto išpuolį prieš Amerikos respubliką ir jos sukurtą pasaulio tvarką. Šalies viduje puolamas valstybės aparatas, teisinės valstybės principas, teisėkūros institucijų vaidmuo, teismų vaidmuo, įsipareigojimas siekti mokslo ir universitetų nepriklausomumo principas. Visa tai buvo ramsčiai, ant kurių laikėsi JAV laisvė ir gerovė. Dabar Trumpas griauna liberalią tarptautinę tvarką. Drįstu manyti, kad netrukus jis ims veržtis į kitas šalis, norėdamas sugrąžinti imperijų amžių.

Visų šių tarifų įvedimas puikiai iliustruoja Trumpo veikimo principus. Jis išsigalvojo neegzistuojančią „nepaprastąją padėtį“ (tą leido kvailos teisėkūros institucijos), kad galėtų įvesti itin regresyvius mokesčius, skaudžiausiai paliesiančius jo paties rinkėjus, taip iš dalies siekdamas tęsti savo paties 2017 m. itin regresyviai sumažintų mokesčių politiką, palikusią didžiulių skylių biudžete.

Panašu, kad šie tarifai bei nežinomybė, kylanti dėl neįtvirtintos ir visiškai nenuspėjamos naujosios politinės aplinkos, neišvengiamai pakenks pasauliui ir JAV – tiek dabar, tiek ilguoju laikotarpiu. Mūsų ekonomikos yra daug atviresnės nei bet kada anksčiau. Staigiai ir smarkiai padidintos protekcionistinės priemonės atitinkamai turės didesnį ekonominį poveikį nei anksčiau. Akcijų rinkose teisingai spėjama, kad nemaža dalis šiandieninio gamybinio kapitalo taps nieko vertas: tikėtina, kad rinkoje ir toliau tęsis suirutė.

Tai suteikia iškreiptų vilčių. Trumpo ir jo kolegų bandymui pakenkti respublikai prireiks laiko. Dabar labiau panašu, kad jiems jo pritrūks. Įsivaizduokite, kad dėl visos šios suirutės ekonomika išties nusilps ir per vidurio kadencijos rinkimus respublikonai bus sutriuškinti. Tokiu atveju tęsti MAGA projektą būtų daug sudėtingiau. Kas žino? Galbūt JAV institucijos ims rodyti stuburą. Svarbiausia tai, kad kiti prezidento rinkimai iš tiesų gali būti sąžiningi.

Kol MAGA bus svarbiausia JAV dešiniųjų jėga, nenuspėjamas, nelogiškas ir pražūtingas elgesys niekur nedings. Deja, tai yra didžiulė dovana Kinijai. Bet kuo dabar situacija taps prastesnė, tuo didesnė tikimybė, kad MAGA bus tik laikinas intarpas, o ne Amerikos likimas. Tai guodžia ir suteikia vilties.

 Komentaro autorius – Martinas Wolfas, „Financial Times“ vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas.

Autorių teisės: „The Financial Times Limited“, 2025