Jūs visiškai teisūs, lengviausia vytis, bet dabar jau kelinti metai gyvename į "skolą", darbuotojams mokame daug didesnius atlyginimus nei pasiekiamas darbo našumas. Įdomu kiek dar laiko taip gyvensim iš inercijos.

Jei vytis yra taip paprasta, kodėl didelė dalis svieto vis dar skursta? Ir skursta tiek, kad 1991 m. Lietuvos ekonominė situacija būtų jiems pavydėtina. O gal visgi reikia daug padaryti, kad vytis būtų galima? Neneigiu, vidutinių pajamų spąstų sudėtingumo. Realiai pavienės šalys sugebėjusios išlipti iš to. Ir net jei kartą išlipai, nereiškia, kad neįkrisi į juos vėl. Todėl nematau kažkokios tragedijos. Tiesiog reikėtų pirmiausia visuomenės psichologinę sveikatą tvarkyti, švietimą. Lietuvai realiai su Taivanu sukūrė pirmąją realią galimybę nepakliūti į vidutinių pajamų spąstus, iki tol buvo tik sapalionės, kurių sėkmės tikimybė mažesnė nei laimėti aukso puodą.

Ar tikrai nereikia daug proto? Ar žinote, kuo remiantis keliai pradėti siaurinti pasaulyje? O kuo remiantis bambama dėl kelių siaurinimo?

Dėl ko "babbama"? Gal dėl to, kad pravažiuoti neįmanoma, kamščiai darosi?

"Pasaulyje" tai dažniausiu atveju būna paskutinis etapas, kai visa kita jau išspręsta. Dabar gi tai labiau primena plastikinių langų montavimą į palapines. Bet ne čia remygos didžiausias perlas, tai neverta labai ir gilintis...

Pravažiuoti neina keliu, kuris atitinka KET reikalavimus? Tai gal metas būtų išmokt vairuoti? Ar tu vienas iš tų, kur autostradoje kur remontuojamas kelias, nesugebi tilpti ne tik į antrąją, bet ir į pirmąją juostą, kur fūros telpa, bet kai kurie su lengvaisiais auto ne. Tai gal klausimas ar nereikėtų daliai naikinti teisę vairuoti, kol neišlavins savo įgūdžių jausti automobilio gabaritus. Paskutinis etapas negali būti, nes tai kompleksinis sprendimas. Didžiąją dalį kamščių sudaro nemokantys vairuoti žiopliai, kurie užsidegus žaliam pajuda tik tada, kai priešais esantis automobilis nuvažiuoja ir susidaro tarpai, kad fūra telpa. O kodėl taip? Nes sėdi telefonuose, ar šiaip kur žiopso. Didelę įtaką turi bereikalingas stabdymas, kai vienas 10% prilėtinęs greitį su stabdžiu, po 10-20 automobilių sukuria visišką sustojimą. Nes pravažiuojant avariją, kiekvienam reikia prilėtinti. Nes palieka savo geldas, kur draudžiama sustoti, ar tiesiog blokuoja sankryžas susidarius kažkur kamščiui. O spūstis spręsti bent kiek didesniuose yra vienas vienintelis būdas - viešasis transportas. Vilniuje, kuris ploto kaip Paryžius, bet gyventojų su turistais ~4x mažiau, tai tik autobusai/troleibusai ir jų hibridai, važiuojantys dažnai ir greičiau nei likęs eismas. Didžiausias perlas? Ne. Bet kai gatvių siaurinimas pateikiama kaip didžiausia blogybė, tai vimdo nuo tokių "ekspertų", net nė vienos studijos ar tyrimo nemačiusio. Norėčiau, kad prie namų susiaurintų gatvę nuo autostrados pločio juostų, iki gyvenamajai teritorijai būdingų pločių, tada nebelakstytų ant 120 ar fūros ant 80, kai leidžiamas greitis 40. Gyvenvietės teritorijoje (kur leistinas greitis 40) su <5k gyventojų vidurkis 1 mirtis per 1,5 metų. Važiuojant realiai ant 40, viena mirtis būtų rečiau nei per dešimtmetį. Bet žinoma, kažkam sutaupyti 1 minutę gyvenvietėje yra svarbiau, nei kažkieno gyvybė.

O ar tikrai nėra kitų būdų nutrūktgalviams sulėtinti, išskyrus eismo suspaudimą į siaurą vorelę (kurią gali užkišti ir koks nors pabrėžtinis lėtapėdis, važiuojantis 35km/h ten, kur leidžiama 40km/h)? Pavyzdžiui, eismą lėtinantys "kalneliai" arba nutrūktgalvius fiksuojančios kameros, kurios pranašautų baudas už lakstymą gyvenvietėje. Ar tai nebūtų ir pigiau, ir efektyviau nei gatvių siaurinimas (=eismo suspaudimas)?