Startuoliai ir rizikos kapitalas: 3 idėjos ekonominiam proveržiui
„CB Insights“ skaičiavimu, 2024 m. trečiąjį ketvirtį startuolių pritrauktos investicijos globaliai sumažėjo apie 20%. Bendra investicijų į Lietuvos startuolius suma pastaraisiais metais taip pat menksta, pernai ji buvo 7% mažesnė nei 2022 m. Nors pritrauktos investicijos – tik viena startuolių sėkmės dedamųjų, be kapitalo ir investicinių paskatų bei finansinio stabilumo užtikrinimo Lietuvos ekonominio proveržio nepasieksime.
Rizikos kapitalo prieinamumas ypač svarbus ankstyvos stadijos startuoliams, kai įmonėms reikia resursų plėtrai, technologinių sprendimų kūrimui ir darbuotojų atlyginimams. Galime pasidžiaugti pažanga pritraukiant tarptautinius akceleratorius ir turimomis finansavimo priemonėmis verslams, deja, priemonės inovacijoms vystyti sulaukia mažiausiai susidomėjimo – iš dalies dėl didelės administravimo naštos, kuri ypač skausminga mažoms įmonėms. Todėl turime toliau gerinti rizikos kapitalo prieinamumą startuoliams, aktyviau skatinti tarptautinių akceleratorių ir investicinių fondų steigimą Lietuvoje.
Vienas galimų sprendimų – specialus, nuo ES struktūrinių fondų cikliškumo nepriklausomas fondas aukštųjų technologijų verslams Lietuvoje finansuoti. Jis leistų startuoliams lengviau gauti reikalingo kapitalo ankstyvosiose stadijose, užtikrintų stabilų finansavimą ir prisidėtų prie tvaraus, ilgalaikio jų augimo.
Eurostato duomenimis, šiandien Lietuva išsiskiria vienu mažiausių finansavimų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), užima 19-ą vietą iš 27-ių ES narių. Investicijos į MTEP bei inovacijų skatinimas yra strateginiai įrankiai, padedantys generuoti vertingus tyrimų rezultatus ir kurti visame pasaulyje konkurencingus produktus ar paslaugas.
Lietuvoje finansavimo priemonės inovacijoms vystyti sulaukia mažiausiai susidomėjimo – iš dalies dėl didelės administravimo naštos, kuri ypač skausminga mažoms įmonėms. Be to, šiuo metu šalyje galiojantis mokslinius tyrimus skatinantis mokestinis režimas orientuotas į pelno mažinimą. Teigiamą pokytį pavyktų pasiekti leidus įmonėms susigrąžinti dalį MTEP sąnaudų išmokos forma, nepriklausomai nuo jų pelno. Tai palengvintų startuoliams iššūkius sprendžiant lėšų trūkumą ir skatintų didesnes investicijas į inovacijas, ypač valstybei prioritetinėse srityse, tokiose kaip kibernetinis saugumas ar dirbtinis intelektas.
Paskirstytojo pelno mokesčio modelis gali tapti esminiu įrankiu jaunų verslų plėtrai. Tokio tipo modelis, kai apmokestinamas tik dividendais paskirstytas pelnas, o ne reinvestuotas pelnas, jau daugiau nei dvidešimtmetį sėkmingai veikia Estijoje ir kitose Europos šalyse, skatindamas ne tik startuolių ekosistemos, bet ir viso verslo augimą. Toks modelis padeda įmonėms lengviau reaguoti į krizes ir leidžia reinvestuoti pelną produktų tobulinimui ar paslaugų plėtrai, tiesiogiai prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo, taigi ir šalies ekonomikos augimo bei konkurencingumo didėjimo.
Technologijų startuoliai turi potencialą tapti svarbiu Lietuvos ekonomikos varikliu, tačiau tai neatsitiks savaime. Tam būtina kurti palankią ir tvarią ekosistemą. Pagerinę sąlygas inovatyvių verslų kūrimuisi ir plėtrai, galėsime džiaugtis greitesne šalies technologine pažanga, spartesniu aukštą pridėtinę vertę kuriančio sektoriaus augimu ir didesniu Lietuvos verslų konkurencingumu pasaulinėse rinkose.
Komentaro autorė – Gintarė Verbickaitė, „Unicorns Lithuania“ vadovė
