ES Taksonomijos reglamentas: naujos galimybės pritraukti pinigus, prievolės nuo 2025 m.

Europos Sąjungos (ES) Taksonomijos reglamentas buvo priimtas prieš 4 metus, siekiant sukurti aiškią ir nuoseklią sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti, ar įmonės ekonominė veikla aplinkosauginiu atžvilgiu yra tvari.

Pirmasis žingsnis – analizė

Svarbu pažymėti, kad ES Taksonomijos reglamentas yra moksliškai pagrįstas ir atitinka Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos tikslus. Reguliavimas padeda pasirengti būsimiems ES teisės aktams, ypač orientuotiems į ES žaliąjį kursą. Be to, reguliavimas sukurtas aktyviai dalyvaujant suinteresuotosioms šalims iš skirtingų ekonomikos sektorių, todėl ES Taksonomijos reglamentas užtikrina suderinamumą su geriausia verslo ir kitų organizacijų praktika, atveria kelius pažangioms metodikoms bei standartams.

Tuo pat metu su ES Taksonomijos reglamentu susiję deleguotieji reglamentai vis tobulėja, todėl labai svarbu stebėti naujienas, sekti pokyčius ir juos pritaikyti savo būsimose ataskaitose. Šis reglamentas ir toliau atliks lemiamą vaidmenį formuojant įmonių finansavimo ir investavimo strategijų ateitį, skatinant perėjimą prie tvaresnės ekonomikos.

Kūrėjai ES Taksonomijos reglamentą matė kaip priemonę perorientuoti kapitalo judėjimo maršrutus ir verslo finansavimo principus. Priimdama ES Taksonomijos reglamentą, ES siekė paskatinti investicijas į projektus ir įmones, kurios atliepia ES Taksonomijos reglamento tikslus. Kartu tai virsta instrumentu pritraukiant išorinį finansavimą.

Tačiau, kad šis instrumentas veiktų, verslui būtina atlikti analizę ir atskleisti informaciją apie atitiktį ES Taksonomijos reglamente nurodytiems kriterijams.

Vieni verslai jau kaupia patirtį, kiti – dar tik rengiasi

Planuojant analizę, verta žinoti, kad ES Taksonomijos reglamentas yra ES tvarios finansų politikos ašis, jungianti šešis aplinkosauginius tikslus: klimato kaitos švelninimą, prisitaikymą prie klimato kaitos, tvarų vandens ir jūrų išteklių naudojimą bei apsaugą, perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taršos prevenciją ir kontrolę bei biologinės įvairovės, ekosistemų apsaugą ir atkūrimą.

Vadovaujantis ES Taksonomijos reglamentu, įmonės turės atskleisti savo apyvartos, kapitalo ir veiklos išlaidų dalį, kurią sudarys kriterijus atitinkanti taksonominė ir netaksonominė ekonominė veikla, taip pat pateikti šiuos duomenis paaiškinančią aktualią kokybinę informaciją.

Įmonės, kurioms buvo taikoma Nefinansinės atskaitomybės direktyva (angl. NFRD), jau yra pradėjusios teikti informaciją pagal ES Taksonomijos reglamento reikalavimus.

Įsigaliojus Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvai (angl. CSRD), 2025 m. už 2024 m. informaciją pagal ES Taksonomijos reglamentą privalės pateikti tos didelės viešojo intereso įmonės (listinguojamos įmonės, bankai, draudimo/perdraudimo įmonės), kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius per ataskaitinius finansinius metus paskutinę tų metų dieną viršija 500 ir pajamos didesnės nei 50 mln. Eur arba turtas didesnis 25 mln. Eur (turi tenkinti 2/3 kriterijų, vienas iš jų – darbuotojų skaičius turi viršyti 500); 2026 m. už 2025 m. privalės pateikti ir kitos likusios didelės įmonės, turinčios daugiau nei 50 mln. Eur pajamų, 25 mln. turto ir bent 250 darbuotojų (turi tenkinti bet kuriuos 2/3 kriterijų). Nuo 2027 m. už 2026 m. informaciją privalės teikti ir mažos bei vidutinės įmonės. ES finansų rinkos dalyviai, kuriems taikomas Tvaraus finansavimo informacijos atskleidimo reglamentas (angl. SFDR), taip pat privalo atskleisti savo investicinių produktų suderinamumą su ES Taksonomijos reglamentu.

Didelėms ir vidutinėms įmonėms rekomenduojama nedelsti ir pradėti ruoštis ES Taksonomijos reglamento taikymui – įsivertinti savo vykdomas veiklas, jas susilyginti su ES Taksonomijoje numatytomis veiklomis bei atitinkamai kaupti finansinius duomenis, susijusius su apyvarta, kapitalu ir veiklos išlaidomis apie kiekvieną vykdomą veiklą atskirai. Finansiniai duomenys yra ES Taksonomijos reglamento ataskaitos pagrindas, kadangi jie bus nagrinėjami vertinant taksonomines ir netaksonomines veiklas.  

Apibendrinant, ataskaita, parengta pagal ES Taksonomijos reglamento reikalavimus, yra būdas verslui pagrįsti savo įsipareigojimus prisidėti prie kuriamos ilgalaikės ir tvarios vertės ir patiems ją kurti. Natūralu, kad tai gali pagerinti įmonių konkurencingumą, nes pagrįsta Taksonomijos procentinė dalis užtikrins galimybes plėtoti partnerystes, dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, koncesijos sutartyse ir t. t.

Naujos galimybės pritraukti pinigus

Įmonės, atitinkančios ES Taksonomijos reglamento reikalavimus, gali lengviau pritraukti finansavimą iš vis daugiau investuotojų, užsibrėžusių stiprinti aplinkosaugos, socialinius ir valdymo (ESG) sritis.

Lietuvoje veikiančių bankų sprendimų pavydžiai leidžia stebėti, kaip keičiasi sąlygos tvarumo projektams finansuoti ir didėja palaikymas verslui, kuris siekia būti atsparesnis klimato kaitos rizikoms. Ataskaitos, parengtos pagal ES Taksonomijos reglamento reikalavimus, padeda finansų įstaigoms greičiau gauti informaciją apie įmones ir jų vykdomas veiklas, siekiant įvertinti, kaip jos atitinka „žaliųjų“ paskolų kriterijus, pavyzdžiui, kaip finansuojama įmonė mažins anglies dvideginio išmetimą į aplinką, kaip kitaip prisidės prie aplinkos ir ekosistemos puoselėjimo ir kt.

Be abejo, atitiktis teisiniam reguliavimui padeda ne tik pritraukti portfelius „žalinančius“ investuotojus, bet ir geriau valdyti santykius su partneriais, klientais, darbuotojais ir reguliavimo institucijomis.

Kita vertus, įmonės, nusprendusios neteikti reikalaujamos informacijos pagal ES Taksonomijos reglamentą arba teikdamos ją neteisingai, ilgainiui gali patirti vis didesnių kapitalo kaštų dėl brangstančio skolinimosi. Labai tikėtina, kad investuotojai ir bankai tokioms įmonėms nustatys didesnes rizikos priemokas, atspindinčias finansinę ir reputacinę riziką, susijusią su netvaria praktika. Šie veiksniai gali apriboti įmonės augimo galimybes.

Komentaro autorė Laura Astrauskaitė, „EY Law“ advokato padėjėja, vyresnioji teisininkė.