Kreivas realybės veidrodis
Juridinių asmenų teisė burtis į asociacijas ir siekti skaidraus, teisingo bei visoms pusėms naudingo dialogo laikoma viena didžiausių kiekvienos demokratinės valstybės vertybių.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 6.866 asociacijos.
Giedrės Balčytytės, Vyriausybės kanclerės, požiūriu, įvairios asociacijos ne tik padeda palaikyti konstruktyvų dialogą, bet ir suteikia galimybę suprasti, kaip vienas ar kitas Vyriausybės sprendimas gali būti sklandžiai įgyvendinamas, ir tokiu būdu sudaro sąlygas Vyriausybei priimti racionalius sprendimus.
„Per asociacijas girdime ne atskirų verslų nuomonę, o bendrą, išdiskutuotą bendruomenės poziciją, būna pateikiamas patvirtintas bendras pasiūlymas dėl vieno ar kito sektoriaus geresnio reguliavimo ar veikimo, tad lengviau galima derinti visų visuomenės grupių interesus“, – akcentuoja G. Balčytytė.
Pasak jos, girdėdamos verslo asociacijas institucijos geriau mato industrijos interesus, identifikuoja eksporto rinkas. Be to, dialogas leidžia Vyriausybei užčiuopti verslo reguliavimo spragas, greitai taisyti klaidas ir matyti spręstinus klausimus.
Ar tikrai valdžia „girdi“ verslui atstovaujančias asociacijas, „derina“ visų visuomenės grupių interesus ir pan.?
Verslas valdžios pagyras vertina gana skeptiškai. Tiesa, nemaža dalis VŽ pašnekovų apie problemas kalba gana nuosaikiai, puse lūpų arba konfidencialiai.
Gana atvirai prabilo Šarūnas Frolenko, Lietuvos lobistų asociacijos vadovas, kuris pasidalino šviežiais įspūdžiais iškart po dviejų, jo paties žodžiais tariant, nekokybiškų susitikimų ministerijoje.
Pasak jo, vis dar pasigendama kokybiško valdžios institucijų dialogo su interesų grupėmis.
„Diskusijos nekuria vertės, atrodo, kad rengiamos vien varnelei užsidėti. Pavyzdžiui, apie šiandieninius susitikimus ministerija informavo likus 48 valandoms iki susitikimo, jos specialistai buvo nepasiruošę, negebėjo sistemiškai pateikti pastabų, todėl ir diskusijos buvo dirglios, inspiruojančios konfliktines situacijas“, – dėsto Š. Frolenko.
Tad gal ir nevertėtų stebėtis, kad valdžios aparato kuriamas produktas – teisės aktai – daugeliu atvejų išeina nekokybiškas, todėl jis dažnai taisomas, ir didele dalimi taip yra dėl to, kad gyvename biurokratiniame konvejeryje, kai sprendimai priimami jų tinkamai neišdiskutavus. Vaikomasi kiekybės, o ne kokybės.
Kita vertus, girdima ir alternatyvi nuomonė – po rezonansinių įvykių (kalėjimais pasibaigusio nederamo politikų ir verslo bendravimo, dešimtis milijonų siekiančių baudų kartelių dalyviams, kt.) interesų grupių atstovai jaučia didesnę įtampą, o asociacijų vadovų nusiskundimai lyginami su pabumbėjimais, lydinčiais bet kurį reguliavimo pokytį ar griežtėjančią kontrolę, nes tai natūraliai sukelia papildomą galvos skausmą, sukuria poreikį peržiūrėti įsitvirtinusias praktikas.
Pasak Rūtos Vainienės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorės, daugeliui bendrovių atrodo normalu prisijungti prie asociacijos, dalyvauti jos veikloje ir bendrai kelti aktualius klausimus, siūlyti sprendimus.
„Visgi pastaruoju metu paaiškėjo, kad esama tam tikrų pilkų zonų, kurias reikia išbalinti, t. y. juodu ant balto parašytų teisių, garantijų asociacijoms, kurios dalyvauja teisėkūros procese ir, natūralu, teikia pasiūlymus teisės aktams, tuos pasiūlymus derindamos su savo nariais. Šiuo metu esame susikūrę gausybę ugniasienių, kartais net kinų sienų, kad tada, kai dalyvaujame eiliniame teisėkūros procese, kai teikiame siūlymus teisės aktams, nebūtume įtariami sudarantys kokius nors draudžiamus susitarimus“, – sako R. Vainienė.
Emilis Ruželė, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) l. e. p. direktorius, pasakoja, kad konfederacija pernai pirmą kartą vykusiame Asociacijų forume iškėlė klausimą dėl verslo asociacijų ir valdžios institucijų bendradarbiavimo konkurencijos reguliavimo kontekste. Forumo rezultatas – rezoliucija, kurią pasirašė 40 asociacijų.
Tarp rezoliucijos teiginių: įpareigojimas Konkurencijos tarybai (KT) konsultuoti asmenis pagal šios institucijos kompetenciją, aiškiai apibrėžti ir nustatyti, kad asociacijų veikla, apimanti dalyvavimą teisėkūroje ir teisėtų tikslų siekimą, negali būti laikoma konkurencijos teisės pažeidimu, o tuo atveju, kai subjektas skundžia KT nutarimą ir ginčija šios paskirtą baudą, sudaryti sąlygas atidėti baudos sumokėjimą iki galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo dėl paskirtos baudos teisėtumo.
E, Ruželė teigia, kad tarp asociacijų ir jų narių jaučiamas labai padidėjęs neapibrėžtumas dėl dalyvavimo teisėkūros procese. Asociacijoms trūksta tiek teisinio, tiek metodinio aiškumo. Jis pasakoja, kad šių metų kovo pradžioje KT buvo išsiųsti LVK narių surinkti konkretūs klausimai apie asociacijų veikimą teisėkūroje iš konkurencijos reguliavimo perspektyvos. Taip pat organizuoti keli susitikimai su KT siekiant rasti sprendimų.
Atsakymų iki šiol nėra. Pasak R. Ruželės, KT puslapyje šiuo metu vis dar yra paskelbtos prieš daug metų rengtos dviejų puslapių gairės asociacijoms, kurios sukelia daugiau klausimų, nei pateikia atsakymų.
Valdžios įsiklausymo pasigenda ir Lietuvos NT plėtros asociacija. Jos vadovas Mindaugas Statulevičius sako, kad asociacijų veiklos kokybei būtų labai naudingas didesnis valdžios atstovų geranoriškumas, įsiklausant ir rengiant konsultacijas su verslo organizacijomis derinant naujus, didelį poveikį turinčius teisės aktų projektus: „Tai ypač pasakytina apie mūsų sektoriui aktualias Aplinkos ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybės teisėkūros iniciatyvas.“
„Kurčia“ valdžia gali būti viena iš priežasčių, dėl kurios įmonės nusivilia naryste asociacijose, nebemato prasmės jose dalyvauti. VŽ pastebėjo, kad tarp dalies asociacijų narių neliko reikšmingą rinkos dalį savo sektoriuose turinčių „Vilniaus prekybos“ įmonių. Didžiausią prekybos tinklą valdanti „Maxima LT“ anksčiau dalyvavo LPĮA, LVK veikloje, tačiau dabar jau nebėra jų narė. O „Akropolis Group“, valdanti prekybos centrus, pasitraukė iš Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos.
Asociacijų atstovai jaučia nuoskaudą ne tik dėl neretai formalaus valdžios dėmesio, kai dirbama tik dėl „varnelės“, bet ir dėl vis dar gajaus ne itin pozityvaus požiūrio į verslą: esą verslininkams rūpi vien tik pelnas. Tarsi „užmirštama“, kiek daug Lietuvoje yra atsakingų, besidalijančių, daug mokesčių sumokančių įmonių.
