Estafetės lazdelės intriga
81-ų J. Bidenas savo sprendimą trauktis iš rinkimų pranešė sekmadienį, liepos 21 d. Jau kurį laiką dabartinis JAV lyderis savo paties partijos buvo spaudžiamas užleisti vietą kandidatui, kuris turėtų galimybę nugalėti respublikoną D.Trumpą, tačiau J. Bidenas tam atkakliai priešinosi.
Pieš jam priimant sprendimą trauktis iš prezidentinių lenktynių, D. Trumpo persvara apklausose buvo išaugusi iki aukščiausio lygio nuo šių metų kovo – siekė 3 proc. punktus, rodo „FiveThirtyEight“ išvestas nacionalinių apklausų vidurkis.
Vienas anonimiškai kalbėjęs šaltinis teigė, kad vyriausieji padėjėjai šeštadienio, liepos 20 d., vakarą parodė J. Bidenui vidines apklausas ir pranešė, kad jis ne tik atsilieka visose šešiose svarbiausiose svyruojančiose valstijose, galinčiose nulemti rinkimus, bet ir tokiose vietose kaip Virdžinija ir Minesota, kur demokratai įprastai jautėsi saugūs, rašo „Reuters“.
Iš rinkimų maratono pasitraukus demokratų lyderiui, apžvalgininkai viešumoje kone vieningai aptarinėja kandidatūrą, kuri varžybose dėl teisės penkerius metus šeimininkauti Baltuosiuose rūmuose pakeis dabartinį prezidentą. Ja įvardijama buvusi prokurorė, JAV viceprezidentė K. Harris – jos prezidentinė kampanija per mažiau nei 24 valandas surinko 49,6 mln. USD.
Be to, K. Harris gali toliau naudotis lėšomis, kurias anksčiau buvo surinkusi J. Bideno kampanija. Remiantis Federalinės rinkimų komisijos pateiktais dokumentais, šis fondas liepą sudarė 96 mln. USD.
Dabartinę JAV viceprezidentę parėmė įvairūs partijos nariai, daug gubernatorių ir kitų pareigūnų, anksčiau laikytų potencialiais varžovais kovoje dėl partijos nominacijos, bet dabar turinčių galimybę pretenduoti į jos bendražygius.
Kalbant apie jos galimybes varžytis, manoma, kad iki šiol beveik išblėsusi intriga rinkimuose po truputį žiebiasi iš naujo.
„Suprantu, kad daug kas projektuoja D. Trumpui pergalę ir visi ruošiasi, bet iš principo apklausos buvo įstrigusios. Šiek tiek visada pirmavo D. Trumpas, bet tik šiek tiek. Prieš pat paskelbimą buvo pradėjęs didėti atotrūkis, bet įtampa buvo ir lieka“, – „Delfi“ teigė Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė.
Dėliojant scenarijus, kas būtų, jei laimėtų D. Trumpas, daugiausia klausimų kyla dėl šio politiko skelbiamų nuostatų apie JAV narystės NATO ateitį, apie bendradarbiavimą su Europa, ypač – kartu remiant su agresore Rusija kovojančią Ukrainą.
Viena vertus, D. Trumpo (pirmojo) kritika europiečiams dėl pernelyg mažo jų indėlio į bendrą Aljanso finansinį katilą davė teigiamų rezultatų – šalys suskubo didinti savo karinių galių. Tačiau dabar kandidatas į prezidentus vėl imasi narstyti galimybes labiau izoliuoti JAV ir susitelkti į vidaus problemas, ir tai, žinoma, patinka daugeliui eilinių amerikiečių. O Europa tegu pati tvarko savo reikalus. Mat Rusija – „europiečių problema“.
Visus tuos praregėjimo pliūpsnius lydi gana bravūriški D. Trumpo pareiškimai, kad jis pats greitai sustabdytų Rusijos vykdomą karą Ukrainoje. Kalbama, esą jis galėtų priversti sėsti abi puses prie derybų stalo. Tačiau kokiomis sąlygomis būtų siekiama taikos?
Tarp „variantų“ minimas siūlymas Ukrainai atsisakyti rusų agresorių užgrobtų teritorijų – kitaip sakant, atiduoti dalį šalies. Galbūt iki 2022 m. buvusios sienos. O gal ir daugiau. Užtai Ukraina „galėtų“ būti greitai priimta į ES ir NATO, vystytis kaip nepriklausoma šalis ir t. t. Jei ukrainiečiai nesutiktų, nutrūktų Amerikos parama.
Jei rusai nesutiktų, D. Trumpas esą pažadėtų suteikti Ukrainai tiek ir tokių galingų ginklų, kad rusai tikrai neatsilaikytų. Juolab kad, kaip skelbia kai kurie JAV politikai, Putinas bijo D. Trumpo.
Bet agresoriaus apetitas ribų neturi. Juolab kad pats precedentas, kai vagis „teisėtai“ pasilieka grobį, ne tik griauna nusistovėjusią Europos tvarką, bet ir leidžia jam galąsti dantis ir imtis kitų agresyvių planų.
Kaip rašė unian.net, birželį pirmą kartą nuo karo pradžios Putinas išsakė konkrečias, o ne retorines karo Ukrainoje nutraukimo sąlygas. Jis reikalauja, kad Ukraina atiduotų agresoriui Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis, įskaitant Chersono ir Zaporižios miestus. Agresorius taip pat reikalauja, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO perspektyvos.
Komentuodamas šiuos reikalavimus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino juos ultimatumu, o ne taikos pasiūlymu. Jis taip pat priminė, kad vienu metu Hitleris taip pat sakė, jog jam reikia tik gabalėlio Čekoslovakijos ir nieko daugiau.
Tiesa, jis pripažino, kad tam tikro formato derybų metu būtų galima užbaigti karštąją karo fazę. Savo ruožtu Vitalijus Klyčko, Ukrainos sostinės meras, įspėjo, kad prezidento laukia itin sunkus laikotarpis, kai teks priimti sprendimą dėl galimų derybų ir teritorijos atidavimo.
Sklinda daugiau įvairių iniciatyvų. Rusija jau ieško būdų, kaip jos sąlygomis įmanoma pasiekti paliaubas bent jau palei fronto liniją, – jie negali nuolat pulti, patiria didelių nuostolių.
Oleksandras Musienka, Ukrainos karinių ir teisinių studijų centro vadovas, teigia, kad galima svarstyti scenarijų, kai ne visos teritorijos bus išlaisvintos kariniu būdu, egzistuoja ir diplomatinis kelias.
„Bet niekas nekvestionuoja šių teritorijų išlaisvinimo“, – pabrėžė analitikas.
Prieš taikos derybas stoja karinių padalinių vadovai – pasak jų, arba kariškiai, arba žmonės, dalyvaujantys kovos su priešu procese, turėtų nuspręsti, ar vesti derybas su Rusija.
Neprognozuojamas politines pasekmes laimėjus D. Trumpui svarsto ir didžiosios ES šalys, tarp jų – Vokietija. Praėjusią savaitę nerimas padidėjo, kai D. Trumpas savo kandidatu į prezidentus pasirinko J. D. Vance’ą – ekonominį nacionalistą, labai skeptiškai vertinantį globalizaciją, NATO ir JAV paramą Ukrainai.
„Mums prireiks ne vienų metų, kad prie to prisitaikytume, perginkluodami, perrengdami savo kariuomenes“, – „Financial Times“ sakė aukštas Vokietijos pareigūnas.
Kaip rašo lFT, Vokietija tampa vis vienišesnė: Rytuose ji susiduria su ekspansionistine Rusija, kuri per dešimtmetį gali užpulti NATO valstybę narę, o jos vakarinė kaimynė ir artimiausia sąjungininkė Prancūzija skendi politiniame netikrume po to, kai pirmalaikiai rinkimai ir pakibęs parlamentas susilpnino prezidentą Emmanuelį Macroną.
Leidinys primena, kad per pirmąją D. Trumpo prezidentavimo kadenciją Vokietija buvo viena mėgstamiausių jo „smūgiavimo kriaušių“. Pavyzdžiui, per Angelos Merkel vizitą Vašingtone D. Trumpas jai pasakė: „Angela, tu nuostabi, bet esi man skolinga trilijoną dolerių.“
VERSLO TRIBŪNA
Rimas Bakanauskas vedamas didelio užsispyrimo ir ryžto dirbti nesamdomą darbą įkūrė UAB „Stikmeta“ 2005 m. rugpjūčio 30 d. Simboliškai – 2 dienos po savo paties gimtadienio. Įmonė, pradėjusi veiklą nuo berėmio stiklo konstrukcijų projektavimo, gamybos bei montavimo, per 20 m. patyrė ir iššūkių, ir labai gerų laikų. Šiandien vedama darnaus šeimyninio kolektyvo gali didžiuotis savo gaminiais, džiaugtis patikimais partneriais ir drąsiai planuoti naujas perspektyvas bei investicijas.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
OWEXX siūlo didžiausią Lietuvoje reklamos plotų pasiūlą – tai efektyviai ir tikslinę auditoriją pasiekiančiai reklamos kampanijai reikalingos priemonės vienoje vietoje. Viena iš daugelio OWEXX siūlomų reklamos medijų – reklaminiai stendai, įrengti matomose miestų ir pagrindinių kelių vietose, tampantys drobe įsimintinai ir kokybiškai reklamos žinutei.
Seime vėl pasirodžius iniciatyvoms plėsti užstato sistemą, į ją įtraukiant alkoholinių gėrimų ir konservuotų maisto produktų pakuotes, ekspertai perspėja: tai gali sugriauti sėkmingai veikiančią dabartinę pakuočių atliekų tvarkymo sistemą, pabranginti prekes ir sukelti kitų nepatogumų vartotojams. Be to, tai nebūtinai atneštų laukiamą efektą – didesnį stiklo pakuočių surinkimą bei švaresnę aplinką.
Daugelis O. Scholzo kritikų taip pat abejoja, ar Vokietija galės imtis lyderio vaidmens Ukrainoje, jei D. Trumpas iš tiesų grįš į Baltuosius rūmus. Kai kurie sąjungininkai yra nusivylę kanclerio išsisukinėjimu dėl ginklų tiekimo Kyjivui ir jo atsisakymu suteikti naikintuvų ar sparnuotųjų raketų „Taurus“.
Iki šiol dėliotame politiniame pasjanse „kas būtų, jei būtų“ išlieka nemažai „galbūt“. Prognozių spektras dėl galimo D. Trumpo prezidentavimo itin platus ir sunkiai nuspėjamas. Daugelis jo aršių pareiškimų kelia nerimą, tačiau galbūt tai – tik populistiniai rinkimų triukai, piliečių ausiai miela ir trokštama retorika. Kol kas tenka sekti, kaip toliau klostysis batalijos dėl Baltųjų rūmų, į rinkimų kelią įžengus naujai konkurentei.
