Užduotys Euroursulai Antrajai
Liepos 18-osios popietę į savo posėdžių salę Strasbūre susirinkę Europos Parlamento (EP) nariai šiek tiek nerimavo, bet jau netrukus lengviau atsikvėpė.
„401 už, 284 prieš, 15 susilaikė“, – paskelbė Roberta Metsola, EP pirmininkė.
Šie skaičiai reiškė, kad U. von der Leyen perrinkta EK vadove.
Kokie iššūkiai per ateinantį penkmetį laukia šios 65-erių vokietės, pramintos ES karaliene?
Pirmiausias jos darbas – suformuoti naujos sudėties Komisiją. Tai ne formalumas, nes viskas bus ne taip paprasta, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. Šalių Bendrijoje – 27, tad ir deleguotų eurokomisarų bus 27, o ir kiekviena valstybė turi savas vidines tų komisarų skyrimo tvarkas, lydimas politinių intrigų ir nesutarimų.
Imkim kad ir Lietuvą. Visi matome, kokios aistros lydi „lietuviškojo“ eurokomisaro parinkimą bei suderinimą tarp prezidentūros, Vyriausybės ir Seimo. Nors Gabrielius Landsbergis lyg ir laikytinas šių lenktynių favoritu, dar anaiptol neaišku, ar tikrai darbo Briuselyje regalijos atiteks būtent jam.
Kai vardijami svarbiausi 2024–2029 m. EK kadencijos prioritetai, dažniausiai paminimi sprendimai, prisidedantys prie Ukrainos pergalės prieš Rusiją, ES gynybos pramonės stiprinimo, žaliojo kurso atgaivinimo, prekybinių susitarimų su kitais pasaulio regionais, santykių su Kinija, galimų santykių su JAV korekcijų, jeigu naujuoju prezidentu būtų išrinktas Donaldas Trumpas, Bendrijos plėtros derybų su Kyjivu ir kitomis europietiškąją šeimą papildyti norinčių valstybių sostinėmis.
Be to, jau netrukus, faktiškai po pusmečio ES prasidės itin intensyvios ir dažniausiai karštos diskusijos dėl būsimosios septynerių metų finansų perspektyvos, kuri sutrumpintai vadinama MFF (Multiannual Financial Framework), arba tiesiog daugiamečiu Bendrijos biudžetu.
Naujasis MFF galios 2028–2034 m. laikotarpiu, jis gerokai viršys trilijoną eurų. Tad nenuostabu, kad tokios gigantiškos lėšų sumos dalybas paprastai lydi aistros.
Anot ekspertų, akivaizdu, kad būsimasis daugiametis biudžetas turės atliepti tokias aktualias problemas kaip ES plėtra, kuri savo ruožtu gali turėti didelės įtakos bendrai žemės ūkio politikai, taip pat nelegalios migracijos iššūkius, gynybos sektoriaus stiprinimą, žaliąjį kursą ir energetikos transformaciją, santykius su kitomis pasaulio ekonominėmis galybėmis, pirmiausia JAV ir Kinija, bei kt.
Papildomų lėšų iš bendrojo ES biudžeto tuo periodu pareikalaus tokios sritys kaip gynybos pramonės stiprinimas kovos su Rusijos agresija akivaizdoje.
Papildomi poreikiai, anot analitikų, privers permąstyti pačią ES biudžeto sudarymo formulę ir tai atitinkamai gali sukelti papildomų diskusijų.
Lietuvai irgi bus itin svarbu derantis dėl būsimos MFF sugebėti įtikinti ES institucijas, kad iš bendrojo europietiško pinigų kapšo turi būti toliau tęsiamas labai brangių projektų, tokių kaip „Rail Baltica“, finansavimas. Tai ypač svarbu padaryti suvokiant, kad sparčiai gerėjanti ekonominė situacija leidžia tikėtis, jog per kitus septynerius Europos biudžeto galiojimo metus Lietuva tikriausiai jau taps finansine MFF donore, taigi, gaus iš biudžeto mažiau lėšų, nei sumokės į jį.
Ketvirtadienį kalbėdama EP posėdyje U. von der Leyen akcentavo gynybos, konkurencingumo ir investicijų stiprinimo, kovos su užsienio valstybių kišimusi bei gamtos apsaugos prioritetus naujai EK kadencijai.
VŽ nuomone, sėkmingai pirmąją kliūtį įveikusios Eurokomisijos pirmininkės laukia dar daugybė iššūkių, iš kurių vienas sudėtingiausių – galvas visoje ES keliantys kraštutiniai, radikalūs, euroskeptiški politikai. Kaip nepasiduoti jų isteriškiems reikalavimams, neišduoti europietiškų vertybių, bet kartu rasti kelią į tų milijonų tokiais politikais tikinčių ir už juos balsuojančių rinkėjų širdį? Kaip nesugriaunant pačios ES rasti kompromisines opiausių problemų sprendimo formules?
Sudėtingi uždaviniai. Nelengva bus Ursulai Antrajai. Bet ji – stipri lyderė. Ji tikrai gali tuos sunkumus įveikti.
