V. Varnaitienė. Kartais išties atsiranda sutartyje nenumatytų aplinkybių
Gyvenimas tikrai sukuria objektyvių priežasčių nenumatytiems sutarties keitimams, kad ir kaip kruopščiai perkančioji organizacija ir tiekėjas pasiruošia viešųjų pirkimų sutarties vykdymui. Tokiais, sutartyje nenumatytais, atvejais, viešųjų pirkimų sutarties keitimo sąlygas reglamentuoja Viešųjų pirkimų įstatymas (VPĮ) ir teismų praktika.
VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. numato galimybę keisti pirkimo sutartį jos galiojimo laikotarpiu neatliekant naujos pirkimo procedūros, jei pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos:
- pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio;
- atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties vertės. Tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.
Be to, kaip nustatyta VPĮ 89 str. 4 d., vertinant, ar viešojo pirkimo sutarties pakeitimas yra teisėtas ir leistinas pagal VPĮ 89 str. 1 d. 3 p., nėra atsižvelgiama į sąlygas, kurioms esant pakeitimas laikytinas esminiu ir draudžiamu atlikti pagal VPĮ nuostatas.
Praktikoje aplinkybės, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, vertinamos įvairiai. O tiekėjai bando kreiptis ne tik dėl „netikėtai“ atėjusių Kalėdų, nepalankių oro sąlygų ar gripo epidemijos, gautos kito tiekėjo pretenzijos, dėl kurios nagrinėjimo užtruko sutarties sudarymas, bet ir dėl išties sudėtingų aplinkybių, tokių kaip koronaviruso pandemija, karas Ukrainoje ir kt.
2023 m. gruodį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) dviejose sujungtose bylose priimtame sprendime nurodė, kad perkančioji organizacija, norėdama keisti sutarties nuostatas dėl nenumatytų aplinkybių, turi atsižvelgti į rizikas, kurias šios sutarties įvykdymo termino laikymuisi gali kelti nuspėjamos darbų stabdymo priežastys. Pavyzdžiui – įprastos oro sąlygos ir iš anksto paskelbti bei tam tikru laikotarpiu, patenkančiu į sutarties vykdymo laikotarpį, taikomi teisės aktuose nustatyti draudimai vykdyti darbus.
Kitaip tariant, kasmet ateinanti žiema arba teisės aktuose aiškiai nurodyti terminai, kada nebus galima atlikti tam tikrų darbų, patenkančių į sutarties apimtį, negalėtų būti vertinami kaip nenumatytos aplinkybės, kuriomis remiantis galėtų būti pratęstas darbų atlikimo terminas. Visos šios visuotinai žinomos ar pasikartojančios sąlygos turėtų būti įvertintos dar viešojo pirkimo dokumentuose nustatant darbų atlikimo terminus.
Kai nenumatyta aplinkybė – karas Ukrainoje
2022 m. rangovas kreipėsi į perkančiąją organizaciją ir paprašė atlikti kainos indeksavimą, nors sudarytoje sutartyje tokia galimybė nebuvo numatyta.
Tiekėjas nurodė, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje bei taikomų sankcijų padarinių (geopolitinių, ekonominių, finansinių, energetinių, gamybinių, logistinių ir kt. pokyčių), sukėlusių esminį statybos darbų ir medžiagų kainų padidėjimą rinkoje, ženkliai pasunkėjo sutarties vykdymas. Perkančioji organizacija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sutiko pakeisti sutarties sąlygas, numatyti įkainių perskaičiavimo sąlygas bei atlikti pirmą perskaičiavimą.
Įvertinusi susitarimo dėl sutarties pakeitimo teisėtumą, VPT primena: siekiant pakeisti sutarties kainą VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu, privalo būti visos šiame punkte numatytos sąlygos. Primenama LAT praktika, kad šalis, kuri prašo keisti sutarties sąlygą, turi ne tik nurodyti aplinkybes, kurių nebuvo galima anksčiau numatyti, bet ir pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kaip tos nurodytos aplinkybės iš esmės pakeitė sutarties šalių pusiausvyrą.
Taigi nepakanka nurodyti, kad, pavyzdžiui, dėl karo Ukrainoje padidėjo medžiagų kainos, arba pacituoti Valstybės duomenų agentūros duomenis. Būtina įrodyti, kaip minimos sąlygos sutrikdė konkrečių, pagal sutartį reikalingų, medžiagų tiekimą, nulėmė jų pabrangimą ar kitu būdu darė įtaką išlaidų augimui.
Na o vertinant kainų augimą, kainų pokyčių pradžios data turėtų būti laikoma sutarties sudarymo diena, o ne laikotarpis iki sutarties sudarymo.
Taigi, nors siekiamybė yra viešųjų pirkimų sutartyse aprašyti visus galimus sutarties keitimo atvejus, kad viešajame pirkime dalyvaujantys tiekėjai turėtų vienodas sąlygas įsivertinti pirkimo sutarties ypatybes, vis tik VPĮ sudaro galimybes pakeisti sutarties sąlygas ir dėl nenumatytų aplinkybių. Tik visais atvejais būtina kritiškai įsivertinti, ar nurodomos aplinkybės tikrai yra tokios, kurių protinga ir apdairi šalis negalėjo numatyti bei kokią įtaką jos padarė būtent tos konkrečios sutarties vykdymui ir ar jos iš tiesų gali būti pagrindas sutarties keitimui.
Komentaro autorė – Vitalija Varnaitienė, advokatų kontoros „TGS Baltic“ vyresnioji teisininkė.
