Kai sveriama ateitis
Tvarumo direktyva atliepia tvaraus augimo, finansinių rizikų dėl klimato kaitos, išteklių eikvojimo, aplinkos būklės blogėjimo efektyvesnį valdymą, skaidrumo didinimą bei ilgalaikį finansinių ir ekonominių veiklų planavimą.
Seimas praėjusią savaitę priėmė Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą, į kurį perkeltos Bendrovių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatos, kurios įsigaliojo liepos 1 d.
Perkeliant europinius reikalavimus, bus užtikrinama, kad verslas reguliariai teiktų aiškią, patikimą, aktualią ir palyginamą informaciją tvarumo klausimais, o tai leistų klientams, investuotojams, nevyriausybinėms organizacijoms vertinti ir priimti pagrįstus sprendimus.
Skaičiuojama, kad pareiga kasmet skelbti informaciją tvarumo klausimais Lietuvoje atsiras 250 stambių įmonių ir įmonių grupių, o nuo 2025 m. tai bus aktualu ir visoms mūsų šalyje veikiančioms didelėms bendrovėms ir jų grupėms.
Didžiosios įmonės turės atskleisti tvarumo informaciją savo vertės grandinėje, tad jos prašys vis daugiau šios informacijos iš savo tiekėjų, klientų ir partnerių. Svarbu ir tai, kad tos pačios informacijos prašys ir vis daugiau finansų įstaigų, į kurias kreipsis įmonės, norėdamos gauti finansavimą, mat bus diversifikuojamos skolinimosi sąlygos, pavyzdžiui, pagal CO2 emisijas.
Tad bendri reikalavimai turėtų paskatinti verslus detaliai peržiūrėti savo vertės grandinės komponentus, įgyvendinti pokyčius atsižvelgiant į tvarumo strategiją ir padidinti bendrą verslų tvarumo lygį.
Įgyvendinant Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyvos nuostatas, pirmiausia tvarumo ataskaitas už 2024 m. turės rengti didelės biržinės (listinguojamos) bendrovės, bankai ir draudimo įmonės, kurių vidutinis metinis darbuotojų skaičius viršija 500.
Už 2025 m. prasidedančius finansinius metus tvarumo ataskaitas turės pradėti rengti kitos didelės įmonės – AB ir UAB, valstybės ir savivaldybės įmonės, už 2026 ir vėlesnius metus – mažos ir vidutinės listinguojamos įmonės.
Žaliųjų finansų institutas pažymi, kad atskleidžiant informaciją apie tvarumą nuo 2026 m. turi būti vertinamas bendras įmonių grupės vidutinis metinis darbuotojų skaičius, turtas metų pabaigoje ir metinė apyvarta.
Pirmieji didelių viešojo intereso įmonių tvarumo informacijos patikrinimai turės būti atlikti jau 2025 m. ir pateikti Registrų centrui (RC) kartu su finansinės atskaitomybės dokumentais ir audito išvada. Kitoms įmonėms reikalavimų taikymas, kaip minėta, taps privalomas nuo 2026 m. (už 2025 m. finansinius metus). Nevykdant šios prievolės, yra numatoma įmonės vadovo ar atsakingo asmens administracinė atsakomybė.
Eksportuojančių pramonės įmonių, ypač dirbančių pasaulinėse vertės grandinėse, šie reikalavimai nestebina: čia tvarumo duomenys renkami jau daugiau nei 5 metus.
Tomas Jaskelevičius, „Arginta Engineering“ (AE) generalinis direktorius, VŽ aiškina, kad jau dabar visos didžiosios ES gamintojų korporacijos turi deklaruoti anglies dvideginio (CO2) mažėjimą, deklaruoti įsipareigojimus, ką padarys iki 2030 m. Tai privalo daryti ir jų tiekimo grandinėse esančios įmonės. Tai daro ir AE.
Jis sutinka, kad, augant tvarumo reikalavimams, su didelėmis įmonėmis turės keistis ir jų tiekėjai arba rizikuos būti pakeisti į tvaresnius tiekėjus, tačiau kartu verslininkas pabrėžia, kad viskam yra ribos.
„Viskas yra labai jautru kainai, nes tvarumas yra tiesiogiai susijęs su kaštais“, – priduria T. Jaskelevičius.
Tie kaštai ir yra tas kitas lazdos galas – didžiosioms Senojo žemyno bendrovėms teks konkuruoti su mažas kainas siūlančia Kinija, JAV korporacijomis Europoje. Atitinkamai europiečiai turi konkuruoti savo produkcija kitose pasaulio šalyse.
Pašnekovas sako, kad taisyklės ir reikalavimų lygis įmonių atskleidžiamai tvarumo informacijai artėja prie reikalavimų įmonių finansinėms ataskaitoms, kurias kasmet privalu pateikti RC.
Verslui teks skirti papildomų išlaidų naujiems reikalavimams įvykdyti, tačiau numatomi pliusai turėtų gerokai jas nusverti: įtvirtinti bendri reikalavimai padidins įmonių skaidrumą, sumažins ekomanipuliavimo atvejų (kai skelbiama nepagrįsta informacija, o nepatogi informacija nutylima), leis geriau palyginti skirtingų įmonių tvarumo lygį. Ir gali net sutaupyti įmonių išteklių.
Atviram verslui atsiranda dar daugiau pranašumų prieš privalomos informacijos teikimą ignoruojančias įmones: galės lengviau ir palankesnėmis sąlygomis gauti finansavimą, bus laikomos patrauklesniais darbdaviais, turės geresnę reputaciją, jų verslo vertė bus aukštesnė, tikėtina, geriau valdys ir rizikas.
Beje, Lietuvoje jau yra nemažai verslų, kuriems nėra privalomi naujieji reikalavimai, tačiau tokios įmonės siekia tvarumo ir rengia tvarumo ataskaitas, nes mato to vertę, prasmę ir nori savo pasiekimais pasidalinti su kitais.
