Svarbus postas – delsimo ar ambicijų įkaitas?
Tvyranti nežinia dėl Lietuvos deleguoto eurokomisaro verčia gūžčioti pečiais ir valdančiųjų koalicijos partnerius, ir opoziciją.
Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos lyderė, atkreipė dėmesį, kad kaimynai latviai ir estai į Europos Komisiją deleguos premjerus. Mūsų kaimynai pretenduoja į gana įtakingus postus: buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis turėtų tęsti darbus kaip EK vicepirmininkas, Estijos premjerė Kaja Kallas įvardijama kaip favoritė užimti svarbų ES įgaliotinės užsienio politikai postą.
„Galime kalbėti, vėluojame ar nevėluojame (...) Latvių situacija yra kita, yra tęstinumas, estai parodė lyderystę, kiti sakytų nekuklumą (...) O lietuviai neparodė to įžūlumo, nekuklumo ar lyderystės ir štai sėdime prie situacijos, kurią galime pavadinti sudužusia gelda“, – kalbėjo Eugenijus Gentvilas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
„Kaip mes galime išsakyti palaikymą ar nepalaikymą, jei niekas to palaikymo net nepaprašė jokiai kandidatūrai, jokiai pavardei“, – teigė Laisvės partijos lyderė.
Valdančiųjų partneriai baiminasi, kad konservatoriai iškels ultimatumą ir kandidatą į eurokomisarus pristatys paskutinę minutę.
O prezidentūra jokios problemos neįžvalgia – pasak Astos Skaisgirytės, prezidento vyriausiosios patarėjos užsienio politikos klausimais, šalies vadovas dar neturėjo diskusijos su premjere Ingrida Šimonyte dėl galimos Lietuvos kandidatūros į eurokomisarus. Anot patarėjos, kol kas tokie pokalbiai yra ankstyvi.
Prezidentas Gitanas Nausėda irgi ramus – jis teigia neapsisprendęs, kokį kandidatą remti (jis juos jau žino?).
„Kai ateis laikas kalbėtis apie portfelius, kalbėsime apie portfelius, bet niekas neturi būti Lietuvoje iš anksto garantuotas, kad bus pasiūlytas ir prezidentas pritars jo kandidatūrai“, – Briuselyje po neformalios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo žurnalistams antradienio naktį sakė jis.
„Šito sprendimo aš dar nesu priėmęs, ir jeigu kažkas galvoja, kad tą padarys, apeidamas mane, labai klysta“, – tvirtino jis.
O kad niekam neliktų vilčių (noro) jį „apeiti“ (beje, to ir nebūtų įmanoma padaryti), prezidentas, kuris „kaip žmogus, kuris jau pakankamai matęs šių Briuselio koridorių“, išdėstė politinio pradžiamokslio pamokėlę.
„Yra politinis procesas, turi būti pasiūlytas kandidatas į komisarus, kuris su prezidentu turi būti suderintas. Ir jau prezidentas, o ne premjeras, pataisysiu ministrą, teikia šitą kandidatą Lietuvos Respublikos Seimui“, – dėstė šalies vadovas.
Prezidento užuominos dėl galimos klastos papiktino europarlamentarę Rasą Juknevičienę.
„Bet jūs man paaiškinkit, ar tai ne kenkimas Lietuvos interesams, kai valstybės vadovas, užuot padėjęs, pats pripažįsta, kad stovi ant kelio kaip užvirtęs medis ir neleidžia Lietuvai judėti pirmyn. Juk EPP laimėjus EP rinkimus, mes turime visus šansus gauti mūsų strateginius interesus atitinkančią poziciją?“ – klausimą feisbuke vakar kėlė ji.
Pasak konservatorės, Lietuva jau „seniai būtų apsisprendusi pasiūlyti kandidatą į mums reikalingą poziciją, jei ne Gitano Nausėdos pagaliai“.
„Dabar jis pats pripažįsta, kad yra blokavimo priežastis, – sako, nepavyks manęs apeit! Bet tai kodėl tu stovi vidury svarbaus kelio išsikėtojęs ir neleidi Lietuvai pasinaudoti puikia galimybe atstovauti ten, kur svarbiausia!“ – emocingai situaciją vertino ji.
R. Juknevičienė teigė, jog paprastai tie, kurie atstovauja šalims EVT, intensyviai dirba dėl kandidatų, dėl svarbių pozicijų.
„Paklauskit, ar G. Nausėda bent žodį ištarė savo pokalbiuose su Ursula (von der Leyen – VŽ) dėl to, kokios pozicijos norėtų Lietuva? Ne. Ir tai yra tiesiog nusikalstamas aplaidumas. Kenkimas, sakyčiau. Ir čia ne apie Landsbergio pavardę kalba, o apie poziciją. Ne visi komisarų postai yra vienodai aktualūs Lietuvos prioritetams ir interesams“, – priminė politikė.
Iš tiesų, ilgiau sėdint prie minėtos suskilusios geldos, ji gali taip perdžiūti, kad Lietuvai liks koks nors, ano vieno politiko, tik popierėlius nešiojantis komisaras. Arba, pavyzdžiui, kovojantis su diskriminacija.
Jau V. Sinkevičiaus dėka išvalėme vandenynus, sutvarkėme žuvininkystę – neabejotinai tai svarbios temos, tačiau šiuo laikotarpiu Lietuvai ypač yra svarbi saugumo ir užsienio politika. Tai sritis, kur mūsų šalies pozicija girdima ir į ją įsiklausoma.
Vieša paslaptis, kad prezidento užuominos apie „apėjimus“ ir nesamas „išankstines garantijas“ – tai neištarta Gabrieliaus Landsbergio pavardė, kuri, beje, dažnai minima užsienio žiniasklaidoje.
Pats užsienio reikalų ministras tikina, kad Lietuva dar nevėluoja, žadintuvas dar neskamba, dar yra galimybė gauti šalies interesus atitinkantį portfelį. Tačiau pats ir priduria: ne pro šalį suktis greičiau.
„Yra toks žemėlapis – kuo anksčiau ten esi, tuo yra geriau. Faktas, nes, atėjus į derybas pačioje pabaigoje, suprantama, jeigu viskas yra suderėta, tuomet lieka tik kas lieka“, – akcentavo jis.
Visgi pats konservatorių lyderis ir toliau neatsako, ar norėtų kandidatuoti į EK. Pasak jo, sprendimą, ką deleguoti į eurokomisaro poziciją, turi priimti premjerė.
Dabar lieka stebėti, ar išgirdęs jos pasiūlyto kandidato pavardę, prezidentas peržengs per savo ambicijas ir asmenines simpatijas bei antipatijas? Ar vis dėlto jos bus ta kaina, kurią turėsime sumokėti už svarbaus eurokomisaro posto praradimą? Ir ar į EVT vykstama tik užkąsti ir kavos išgerti?
