Koalicijos partneriai stebisi konservatorių tyla dėl eurokomisaro, S. Skvernelis siūlo V. Sinkevičių
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia laukianti, kad šią savaitę konservatoriai pasiūlys kandidatą, o dabartinę situaciją pavadino nenormalia.
„Niekas neprašė palaikymo ir nebuvo jokia kandidatūra aptarta. Man atrodo, kad ta situacija yra nenormali“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Armonaitė.
„Kaip mes galime išsakyti palaikymą ar nepalaikymą, jei niekas to palaikymo net nepaprašė – jokiai kandidatūrai, jokiai pavardei. Tai yra nenormalu ir tas turi pasikeisti šią savaitę“, – kalbėjo ji.
Žiniasklaida ir partiečiai mini valdančiųjų konservatorių lyderį Gabrielį Landsbergį kaip kandidatą tapti eurokomisaru, nors jis pats atsisako tai komentuoti.
„Tikimės artimiausiu metu koalicijoje pokalbio, jeigu to nebus, patys šauksime koalicijos posėdį, nes, manau, kad tai nėra normalu“, – kalbėjo „laisviečių“ lyderė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas antrino, kad konservatoriai dėl kandidato į EK su koalicijos partneriais kol kas nesitarė.
„Aš laukiu, kada jie pradės diskusijas koalicijos taryboje. (...) Dar kartą patvirtinu – koalicijoje niekada nebuvo kalbos dėl eurokomisaro posto“, – sakė E. Gentvilas.
Komentuodama spaudos pranešimus apie G. Landsbergį, A. Armonaitė teigė, kad „užsienio žiniasklaida gal daugiau žino, nei tie, kurie Lietuvoje sprendžia“.
„Gal mes turėtume mažiau viską užsienio žiniasklaidoje aptarinėti, o daugiau namuose tartis. (...) Dabar tik spauda kalba, o ne tie, kas spręs“, – sakė politikė.
Pasak E. Gentvilo, dėl eurokomisaro portfelio yra „ne politinės rietenos, o tyla“.
„Jeigu tas, kur yra įvardijamas, sako, kad iš kur jūs ištraukėt, kad aš noriu, taip ir sėdim prie geldos“, – teigė vienas iš liberalų lyderių.
A. Armonaitės teigimu, Lietuvai reikia siekti geresnio Europos Komisaro portfelio, nei iki šiol.
„Užtenka jau tenkintis neįtakingomis pozicijomis, Latvija vėl gaus labai įtakingą poziciją, (...) estai tikriausiai užsienio (eurokomisarą – BNS) ir premjerė tame dalyvaus, estai gali premjerą deleguoti ir viskas su tuo gerai“, – teigė ji.
Buvęs Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis turėtų tęsti darbus kaip EK vicepirmininkas, Estijos premjerė Kaja Kallas įvardijama kaip favoritė užimti ES įgaliotinės užsienio politikai postą.
„Galime kalbėti, vėluojame ar nevėluojame. (...) Latvių situacija yra kita, yra tęstinumas, estai parodė lyderystę, kiti sakytų nekuklumą. (...) O lietuviai neparodė to įžūlumo, nekuklumo ar lyderystės ir štai sėdime prie situacijos, kurią galime pavadinti sudužusia gelda“, – kalbėjo E. Gentvilas.
„Aš netikiu, kad trys Baltijos šalys gautų tris įtakingus portfelius“, – pridūrė jis.
Tikina, kad nevėluojama
Kiek vėliau G. Landsbergis tikino, kad Lietuva nevėluoja patvirtinti kandidato į EK ir turi galimybę gauti šalies interesus atitinkantį portfelį.
„Mes tikrai dar ne vieni iš paskutiniųjų. (...) Nemanau, kad žadintuvas mums jau skamba, kad dabar privalome (patvirtinti kandidatą – BNS), tai daugiau remiasi sveika nuovoka, kad kuo anksčiau, tuo yra geriau“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė G. Landsbergis.
„Lietuva turi galimybę turėti postus, kurie atitinka mūsų interesus. Tai yra indikuota žmonių, kurie tuos sprendimus priima“, – sakė jis.
Žiniasklaida ir partiečiai mini G. Landsbergį kaip vieną iš pagrindinių kandidatų tapti eurokomisaru.
Pats politikas pakartojo anksčiau išsakytą poziciją, kad šių kalbų nekomentuos. „Į šituos klausimus aš neatsakinėsiu, (...) dėl to, kad ne apie mane yra tema. (...) Tai ne mano sprendimas“, – sakė konservatorių lyderis.
Pasak jo, premjerė turi pasakyti, kada paaiškės Lietuvos kandidatas į EK. Anot G. Landsbergio, Ingrida Šimonytė dėl Lietuvos kandidatų konsultavosi su antros kadencijos siekiančia EK pirmininke Ursula von der Leyen, Europos liaudies partijos (ELP) politine vadovybe.
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Briuselyje dalyvavo ES šalių lyderių susitikime, kur neformaliai tartasi dėl svarbiausių Bendrijos postų.
G. Nausėda antradienį pareiškė, kad jo nepavyks apeiti derybose dėl to, ką Lietuva turėtų deleguoti dirbti EK.
VERSLO TRIBŪNA
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
Pasaulinė mobiliųjų vertimo technologijų lyderė „Vasco Electronics“ oficialiai pradeda veiklą Lietuvoje. Šiuo žingsniu siekiama Lietuvos įmonėms pasiūlyti visame pasaulyje pasiteisinusius sprendimus, kurie supaprastintų vidinius procesus, leistų komandoms bendrauti be kalbos barjerų.
Kadenciją baigiančioje Europos Komisijoje nariu iš Lietuvos dirba Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Virginijus Sinkevičius, atsakingas už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę.
S. Skvernelis: V. Sinkevičius galėtų būti kompromisas
Opozicinės „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad valdantiesiems nepristačius Lietuvos kandidato į EK, kompromisiniu variantu galėtų būti būtent V. Sinkevičius.
„Aš kalbu labai rimtai, tai matau kaip realią, kompromisinę kandidatūrą – pono Sinkevičiaus. Jei premjerė nenori, kažkas negali, tokiu atveju kaip kompromisas būtų tas žmogus, kuris jau dirbęs (Komisijoje – BNS)“, – Seime žurnalistams antradienį sakė S. Skvernelis.
„Jeigu, greičiausiai, Komisijos pirmininkei būtų priimtina, prezidentui irgi būtų priimtina, tai galėtų ponas Sinkevičius būti paskirtas į pakankamai svarbias pozicijas Komisijoje“, – pridūrė jis.
Demokratų lyderio teigimu, šį variantą būtų galima svarstyti, jei prezidentui ir valdantiesiems nepavyktų susitarti ir dėl Lietuvos kandidato į EK susidarytų patinė situacija.
„Kiek prisimenu, prieš penkerius metus V. Sinkevičiaus kandidatūrą palaikė ir tuometinė opozicija“, – kalbėjo S. Skvernelis.
V. Sinkevičius kartu su demokratų sąrašu birželį vykusiuose Europos Parlamento rinkimuose iškovojo mandatą.
