Mokestiniams triukams Europoje koją kiša lietuviškasis „veto“
Štai Europos liberalai trimituoja apie vieningą pelno mokesčio bazę, o socialistai ragina atsisakyti veto, sprendžiant konkrečius mokesčių klausimus.
Apskritai, dešinieji naujų mokesčių nesiūlo, tačiau kairiosios partijos rinkėjams bendrai siūlo labiau apmokestinti „tuos pačius blogiečius" – tarptautines kompanijas, teršėjus ir turtuolius.
Ir tai dar ne viskas, ką iš skrybėlės traukia rinkėjus savo pusėn siekiantys palenkti įvairaus plauko politikai. Pavyzdžiui, „žalieji laisviečiai“ užsimojo įvesti net 40% minimalų kapitalo prieaugio mokestį.
Tai būtų bemaž du kartus daugiau, nei kapitalo apmokestinimo vidurkis Europos šalyse ir aukštesnėms pajamoms taikomas 20% tarifas Lietuvoje.
Visgi nėra tas vilkas toks baisus, koks piešiamas.
ES politikos ekspertai ramina, kad kairiųjų partijų siūlymai dėl įvairių formų pajamų ar pelno apmokestinimo tiesiog atspindi jų ideologiją, bet jų įgyvendinimas ES lygiu yra mažai tikėtinas, nes iki šiol tokiems mokesčiams ES Taryboje nebuvo pakankamo palaikymo.
Taip yra todėl, kad sprendimai dėl mokesčių ES Taryboje yra priimami vienbalsiai, o EP vaidmuo, nustatant mokesčius, yra ribotas.
Tam tikrą poskonį, kokios nuotaikos sklando Europos sostinių padangėje, savaitgalį pateikė Gitanas Nausėda, antrai kadencijai praėjusį sekmadienį perrinktas Lietuvos prezidentas.
Kalbėdamas rinkimų išvakarėse vykusių debatų Valdovų rūmuose metu G. Nausėda sakė, kad jam per ES vadovų Tarybos posėdžius iš arti tenka stebėti, kaip kai kurios didžiosios valstybės gana stipriai spaudžia taikyti kvalifikuotos daugumos principą ir tose srityse, kurios buvo neliečiamos ir visiškai pagrįstos vienbalsiškumo principu, t. y. užsienio politika, saugumo politika, ir, žinoma, mokesčių harmonizavimas ES.
O paskutinis ES Vadovų Tarybos posėdis, kuomet iškilo klausimas dėl mokesčių suvienodinimo, tapo neblogu lakmuso popierėliu pamatyti, kiek valstybių pasipriešino šitam norui.
„Tikrai buvo nemažai valstybių. Kažkur apie pusė. Ne tiktai mažosios Rytų Europos valstybės narės, bet ir mūsų Šiaurės kaimynai, kurie kategoriškai pasipriešino šitam mėginimui ir tai man leidžia teigti, kad turėsime nemažai sąjungininkų, saugant šį vienbalsiškumo principą“, – sakė prezidentas G. Nausėda.
Nepaisant kalbų, kad sprendimų priėmimas stringa, premjerė (ir jau buvusi kandidatė į prezidentus) Ingrida Šimonytė, tų pačių debatų metu prognozavo, kad diskusijos atsisakyti vienbalsiškumo principo bus „labai sunkios“, nes tokios šalys kaip Lietuva norės, kad jų balsas būtų ir toliau girdimas ir pozicijos apgintos.
Kvalifikuotos daugumos principas jau taikomas 40-yje ES politikos priėmimo sričių, tačiau, tiek prezidento, tiek premjerės nuomone, kol nėra įvykusi reikšminga ES plėtra į Ukrainą, Moldovą ir kitas regiono valstybes, Lietuva turėtų saugoti „vienbalsiškumo principą“, kurio išsaugojimas yra ne tik Lietuvos interesas.
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius, mano, kad po Europos Parlamento rinkimų, kai bus suformuota naujoji Europos Komisija, turbūt įdomiausi pokyčiai mokesčių politikos srityje gali įvykti dėl poreikio susitarti, kaip bus finansuojamas bendrai pasiskolintų lėšų Ekonomikos atsigavimo ir atsparumo poreikiams (2020 m. sukurtas NGEU fondas) grąžinimas.
„Šios diskusijos turėtų įsibėgėti, kai kitais metais prasidės derybos dėl naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos ir jų metu (2026–2027 m.) taps aiškiau, ar gali būti suformuotas konsensusas dėl naujų ES lygmens mokesčių“, – sakė R. Vilpišauskas.
Taip pat yra siūlymų panašų fondą ES sukurti ir gynybos išlaidoms didinti. Pavyzdžiui, tokią idėją palaiko Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tačiau kol kas dėl jo taip pat nėra sutarimo tarp valstybių narių.
Kovo mėnesį Europos vadovai aptarė galimybę išleisti bendras obligacijas gynybai apmokėti ir paprašė Europos Komisijos parengti ataskaitą, kurioje būtų pateiktos konkrečios finansavimo galimybės.
Mokesčių ekspertai iš „Tax Foundation“ idėjų kalvės, pažymi, kad siekiant padidinti strateginių sričių finansavimą, ES politikos formuotojai turėtų padėti valstybėms narėms surinkti daugiau mokesčių, sutelkiant dėmesį į galimybę skatinti dvi pagrindines politikos kryptis.
T. y., leisti bendrovėms pilnai įtraukti į sąnaudas patirtas išlaidas investicijoms (kurios skatina produktyvumą ir generuoja naujas pajamas, žinoma, ir mokesčius) bei šalinti itin didelį atotrūkį tarp realiai surenkamo ir potencialaus PVM.
Vartojimo mokesčiai, tokie kaip PVM, paprastai sukelia mažiausiai ekonominių iškraipymų, o pajamos laikui bėgant yra stabilios.
Nors Lietuvoje PVM atotrūkis tarp surenkamų ir potencialių pajamų mažėja ne pirmi metai, jis tebėra gana aukštas. Vien tik Prancūzijoje šis atotrūkis yra toks didelis, jog jį panaikinus, būtų gauta tiek pajamų, kad būtų galima visiškai panaikinti pajamų mokestį.
Šiandien E. Macronas valstybinio vizito metu Berlyne susitinka su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, su kuriuo diskutuos ir gali būti ten priims sprendimus strateginiais Europos saugumo, bendros kapitalo rinkos ir konkurencingumo stiprinimo klausimais.
VŽ nuomone, Rusijos agresijos ir stiprėjančios ekonominės konkurencijos iš JAV ir Kinijos akivaizdoje susitarti dėl šių klausimų itin svarbu. Dar svarbiau, kaip bus finansuojamos šios sritys, mūsų bendra gynyba, kad būtų efektyviai atremtos Vladimiro Putino militaristinės užmačios Europoje, nes kitaip jos teliks skambiomis ir nieko vertomis deklaracijomis.
Tačiau kad ir ką sutartų šios dvi Europos milžinės – Vokietija ir Prancūzija – visa tai turės nugulti ant bendro ES sprendimų priėmimo stalo ir išbandytos valstybių narių vienbalsiškumu.
