M. Wolfas. J. Bidenas turi rasti būdą, kaip įtikinti amerikiečius dėl ekonomikos
Be to, neseniai dienraščiui „Time“ jis išsakė savo ketinimus pastatyti didžiules sulaikymo stovyklas dokumentų neturintiems imigrantams, dislokuoti JAV kariuomenę šalyje, įsakyti JAV prokurorams persekioti jam nepatinkančius žmones, suteikti malonę 2020 m. sausio 6 d. maišto dalyviams ir visą savo administraciją užpildyti jam lojaliais darbuotojais. Jis taip pat leistų suabejoti NATO saugumo garantijomis, taip atverdamas Europą savo draugui Putinui ir pradėdamas pasaulinį prekybos karą.
Trumpai tariant, D. Trumpo sugrįžimas į valdžią pasaulio liberalųjį demokratijos standartą įkūnijančiose JAV gali tapti akimirka, kai savavališkas despotizmas vėl taps įprastine žmonių valdymo forma. Dėl šios grėsmės po pusmečio įvyksiantys prezidento rinkimai yra gyvybiškai svarbūs ne tik JAV, bet ir viso pasaulio ateičiai.
Joe Bidenas teigia, kad jo administracija jau seniai kovoja su šiomis grėsmėmis. Visgi, amerikiečiai nelems konstitucinių klausimų baigties, kad ir kokie gyvybiškai svarbūs jie būtų. Amerikiečiams prioritetas yra ekonomika. Dėl to prognozės J. Bidenui yra niūrios: praėjusį mėnesį FT paskelbtos apklausos duomenimis, 55% rinkėjų nepritaria jo vykdytai ekonomikos politikai. Tai leidžia paaiškinti, kodėl visuomenės nuomonės apklausose J. Bideno ir D. Trumpo populiarumas išlieka apylygis.
Tokios abejonės dėl administracijos ekonominės veiklos rezultatų kelia nuostabą, ypač kai JAV ekonomikos rezultatai yra išties įspūdingi. TVF duomenimis, nepaisant pandemijos, 2019–2024 m. BVP vienam gyventojui JAV padidės 8,3%. Tai – kur kas geresnis rodiklis nei bet kurioje kitoje didelėje aukštų pajamų šalyje. Jungtinėje Karalystėje panašus rodiklis yra minus 0,2%.
J. Bideno administracijos veiksmai išsamiai pagrįsti kovą paskelbtoje prezidento ekonomikos ataskaitoje, kuri yra gera. Ekonomikos augimo, darbo vietų ir investicijų rezultatai yra puikūs. Infliacija taip pat pastebimai sumažėjo ir kartu nenulėmė augančio nedarbo. Pirmąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis buvo 3,8%, sumažėjęs nuo prieš 3 metus fiksuoto 6,2%. Per tą patį laikotarpį realusis asmeninis vartojimas išaugo 9,8%, o realiosios privačios negyvenamosios paskirties ilgalaikės investicijos – 14%. Realiosios investicijos į gamybos struktūras nuo 2022 pirmojo ketvirčio iki 2024 m. pirmojo ketvirčio ūgtelėjo įspūdingu 101%. Balandį 25–54 metų asmenų aktyvumas darbo rinkoje siekė 83,5%, t. y. buvo tokio lygio, koks nebuvo viršytas nuo pat 2002 m. Naujai statomų privačių būstų skaičius siekia beveik 1,7 mln. – toks lygis nebuvo fiksuotas pastaruosius 50 metų.
Šie rezultatai rodo ekonominį pakilimą. Jie taip pat yra vienas svarbiausių eksperimentų vertinant, kokį poveikį darbo rinkoms daro perkaitusi ekonomika. Ataskaitoje daroma svarbi išvada, kad labai sumažėjo rasiniai nedarbo ir užimtumo skirtumai, taip pat labai pagerėjo neįgalių žmonių galimybės.
Stebėtinai paplitusi nuomonė, kad J. Bidenas yra susenęs. Tiesą sakant, J. Bideno administracija buvo pati aktyviausia nuo XX a. septintojo dešimtmečio. J. Bidenas nustebino stulbinama energija. Tai kodėl tuomet, nepaisant šių akivaizdžiai įspūdingų pasiekimų, šitiek rinkėjų nusiteikę skeptiškai? Viena priežasčių, be abejo, yra ta, kad yra daug aistringų „didelės vyriausybės“, kurią J. Bidenas įvedė JAV, priešininkų. Tačiau jei libertarai šiandien būtų tikrai galinga jėga, D. Trumpas nebūtų respublikonų lyderis.
Svarbesnė priežastis yra infliacija – žmonės jos nekenčia. Be to, po spartaus infliacijos šuolio nebepakanka užtikrinti jos mažėjimo arba bent jau kol kas tas mažėjimas nėra pakankamas. Nuo J. Bideno išrinkimo prezidentu kainų lygis pakilo beveik 20%. Žmonės tai pastebėjo. Įdomu tai, kad pastebintieji didelius maisto prekių šuolius lyg ir priskiria juos infliacijai plačiąja prasme. Prireiks laiko norint pamiršti, kiek viskas kainavo iki pastarųjų metų kainų šuolių.
Dar viena su tuo susijusi problema – būsto rinkos įšaldymas. Kas norės parduoti namą, jeigu perkant naują pigią fiksuotųjų palūkanų būsto paskolą tektų pakeisti daug brangesne? Ši problema išliks tol, kol palūkanų normų riba bus gerokai didesnė už ankstesniąsias.
Dar svarbiau yra tai, kad ekonomika vertinama politiškai: respublikonai mano, kad ekonomika yra prasta, kai valdžioje yra jų oponentai, ir atvirkščiai. Šiandien žmonės turi ne tik savo nuomonę – jie remiasi ir savais faktais. Jų matoma ekonominė situacija nėra tokia, kokią jie patiria kasdien. Tai, be abejonės, iš dalies lemia siaubingai neatsakinga šiuolaikinė žiniasklaida, normalizavusi melą, taigi, ir patį D. Trumpą.
Kad ir kokios būtų priežastys, liko vos šeši mėnesiai žmonių nuomonei pakeisti. Be to, ekonominės naujienos gali pablogėti, ypač jei aukštos palūkanų normos pagaliau staiga liausis kritusios arba netgi pradės kopti į viršų. Rinkimai nenumaldomai artėja, kaip ir nenumaldomai artėja jų baigtis. Ją nulems ne kas kitas, o amerikiečiai. Mes, stebėtojai iš šalies, galime tik tikėtis geriausio rezultato.
Komentaro autorius – Martinas Wolfas, „Financial Times“ vyriausiasis ekonomikos apžvalgininkas
