Optimizmo blyksniai
„Vartojimą skatins spartus realiojo darbo užmokesčio augimas mažėjant infliacijai, o nedarbas, kaip prognozuojama, mažės lėtai. Eksportas palaipsniui atsigaus po staigaus sulėtėjimo, nes didės prekybos partnerių išorės paklausa“, – nurodoma EBPO apžvalgoje Lietuvai.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas, ketvirtadienį pristatydamas atnaujintas prognozes, sakė, kad banko šių metų ekonominė augimo prognozė yra gana konservatyvi, nes buvo patvirtinta dar iki paskelbto šių metų pirmojo ketvirčio BVP rodiklio, kurio augimas viršijo lūkesčius.
„Nepakeičiant prielaidų dėl BVP pokyčių per artimiausius ketvirčius, realusis BVP šiemet turėtų augti bent 2%“, – komentavo ekonomistas.
Valstybės duomenų agentūra antradienį paskelbė, kad Lietuvos realusis BVP 2024 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2023 m. ketvirčiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, išaugo 2,9%.
Eurostato duomenimis, tai buvo sparčiausias metinis ketvirčio augimas tarp ES šalių, kurios paskelbė pirmojo ketvirčio BVP augimo rodiklius.
„Neabejoju, kad augimą stebėsime antrąjį ir trečiąjį ketvirtį“, – aiškino T. Povilauskas.
Žvelgiant į statistinius duomenis, matyti, kad mūsų šalies ekonomika pereina iš stagnacijos į augimo fazę.
Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė, prognozuoja, kad dar reikšmingesnio atsigavimo proveržio sulauksime antrojoje metų pusėje, nes kol kas dar vis veikia ekonomikai augti nepalanki aukštų palūkanų normų aplinka.
„(Aukštų palūkanų – VŽ) susiaurinta įmonių ir namų ūkių finansinio manevro laisvė daro įtaką lūkesčiams, vartojimo ir investiciniams planams, išorės paklausai, cikliškumui jautriems sektoriams ir pačių ekonomikos dalyvių elgsenai“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
„Tikėtina, kad nuo birželio Europos centrinis bankas (ECB) pradės švelninti pinigų politiką“, – teigiama „Bloomberg“ komentare.
SEB analitikai mano, kad ECB šiemet bazines palūkanų normas mažins keturis kartus, ir bazinė palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sumažės nuo 4% iki 3%. Kitų metų pabaigoje palūkanų norma euro zonoje turėtų nusileisti 2%.
Mažėjančios palūkanos turėtų suteikti pagreitį kai kurioms nuosmukį patyrusioms Lietuvos pramonės šakoms – chemijos, medienos, baldų.
Ekonomistai teigia, kad šalies BVP augimui daugiausia teigiamos įtakos turėjo toliau didėjančios investicijos: pirmąjį šių metų ketvirtį statybų apimtis buvo išaugusi dešimtadaliu. Dalis pramonės sektorių taip pat jau atsispyrė nuo dugno.
Be to, šiuo metu Lietuvoje stipriai auga gyventojų perkamoji galia – jos augimas yra vienas sparčiausių Europos Sąjungoje. Tai į viršų timptelėjo mažmeninės prekybos sektorių. Mažiau šviesos kol kas yra transporto segmente – čia tęsiasi recesija.
Regis, Lietuvos eksportuotojai jau šiemet galės įkvėpti daugiau optimizmo: prognozuojama, kad palūkanų mažinimas duos gana aiškų startą lūkesčių ir vartojimo atsigavimui eksporto rinkose.
EBPO tikisi, kad euro zona 2024 m. augs 0,7%, o 2025 m. – 1,5%; JAV – atitinkamai 2,6% ir 1,8%; Kinija – atitinkamai 4,9% ir 4,5%.
Po to, kai ekonominis aktyvumas sumažėjo dėl padidėjusios infliacijos, kylančių palūkanų normų ir silpnos pasaulinės paklausos, 20 valstybių vienijančios euro zonos perspektyvos ėmė šviesėti.
Mūsų šalies eksportuotojams itin svarbi euro zona pagaliau iškopė iš recesijos, o keturių didžiausių jos ekonomikų (Vokietijos, Prancūzijos, Italijos ir Ispanijos) augimas buvo daug spartesnis, nei tikėtasi.
Regionui atsigauti padeda Vokietija, kuri išbrido iš panašaus sunkmečio, – šį sukėlė problemų patiriantis pramonės sektorius.
Tiesa, tarp šviesesnių ateities ekonomikos spalvų dar įsimaišo vienas kitas tamsesnis potėpis: EBPO apžvalgoje pažymima, kad toliau išlieka didelis neapibrėžtumas. Infliacija gali ilgiau išlikti didesnė, todėl palūkanų normos gali būti mažinamos lėčiau, nei tikėtasi, o tai gali lemti tolesnį finansinį pažeidžiamumą.
Kaip sako Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyr. ekonomistas, daugelis turbūt pripažins, kad nustebino tiek Lietuvos, tiek daugelio kitų šalių ekonomikų atsparumas aukštoms palūkanų normoms, tačiau jos į įmonių ir gyventojų balansus griaužiasi pamažu. Todėl norint pasakyti, kad iš šio miško jau išbridome ir išvengėme didesnių sukrėtimų, reikia pamatyti palūkanų normų mažėjimą.
O kol kas, kaip jau ne kartą kartojo analitikai, verslas turi būti pasirengęs užimti žemo starto poziciją. Tik pernelyg neužsibūti joje.
