J. Kalendienė. Milijardo eurų injekcija: ar ji išlygins Lietuvos verslo raukšleles?

Akivaizdu, kad tampant išsivysčiusia aukštų pajamų šalimi, rasti tolimesnio augimo varikliuką yra vis sunkiau, o pamatiniai ekonomikos augimo veiksniai – technologinė pažanga ir inovacijos – tampa aktualesni.

Inovacijoms reikia finansinės paskatos

Valstybės duomenų agentūros (VDA) skelbiami duomenys apie inovacinę veiklą vykdančias bendroves bei verslo MTEP išlaidas patvirtina, kad tokioms įmonėms labai svarbus prieinamas finansavimas.

Jeigu didesnės geba surasti vidinių išteklių, tai mažesnių inovacinė veikla labai susijusi su išorinio finansavimo prieinamumu. Palyginimui, įmonėse, turinčiose iki 250 darbuotojų, savomis lėšomis finansuojama apie 60% MTEP išlaidų, o daugiau nei 250 darbuotojų turinčiose įmonėse – apie 90%.   20% inovacinę veiklą vykdančių įmonių naudojasi ES fondų lėšomis, kurios yra ir ribotos savo suma, ir baigtinės laike. 

Tuo metu skolintomis, ar į nuosavą kapitalą pritraukiamomis lėšomis inovacines veiklas finansuoja beveik per pusę mažiau – 12%  įmonių. Apskritai, 2020–2022 m. laikotarpiu skolintomis lėšomis besinaudojančių, inovuojančių įmonių dalis išaugo ir siekia apie 35%. Matant nuosavo kapitalo didinimo tendencijas (inovatyvių įmonių, kurios pritraukė lėšas didindamos nuosavą kapitalą, dalis išaugo nuo 6,4% iki 9,8%) galima teigti, jog išorinių lėšų poreikis inovuojančioms įmonėms yra didelis.

O kaip įmonėms sekasi surasti lėšų ir gauti finansavimą? Europos investicijų banko (EIB) kasmetinės įmonių apklausos rezultatai rodo, kad nors 2023 m. su finansavimo apribojimais susiduriančių įmonių dalis Lietuvoje sumažėjo nuo 16,5% iki 10,7%, tačiau ji vis tiek išlieka aukšta (ES vidurkis – 6,1%). Per pastaruosius 8 metus tik kartą, 2018 m., mūsų šalies rodiklis buvo nukritęs žemiau 10%.

 Pusei šių įmonių tiesiog buvo atsisakyta suteikti finansavimą, dar apie ketvirtadalis jų gavo mažiau, nei prašė. Tačiau ypač neraminančiai atrodo faktas, kad santykinai didelė dalis Lietuvos įmonių (iki 2%) net nesikreipė finansavimo (nors jo reikėjo), nes manė, kad vis tiek negaus. Palyginimui, ES mastu tokių įmonių dalis nesiekia 0,3%. Tokių nusivylusių įmonių gerokai daugiau yra paslaugų sektoriuje ir tarp mažų įmonių.

Gera injekcija ekonomikai

Aukštų palūkanų normų ir lėtėjančios ES bei Lietuvos ekonomikų kontekste išorinio finansavimo prieinamumas rinkoje įmonėms dar labiau sumažėja, tačiau poreikis investuoti nedingsta. Tokiu metu, kai mažėjanti paklausa tampa pagrindiniu įmonių iššūkiu, konkurencinio pranašumo didinimas yra itin aktualus. 

Remiantis VDA duomenimis, kainų ir produktų konkurencingumo išlaikymas, kartu su dideliu netikrumu dėl paklausos ateityje, yra pagrindiniai Lietuvos įmonių inovacinės veiklos varikliai. Tai leidžia manyti, kad startuojanti skatinamoji finansinė priemonė „Milijardas verslui“, finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšomis, bus gera injekcija Lietuvos ekonomikos augimui.

Nors analogiškos verslo skatinimo priemonės anksčiau Lietuvoje nėra buvę, tačiau panašių tikrai yra. Vertinant laukiamą ekonominį efektą galima remtis ESTEP 2021 m. atliktu vertinimu, kurio metu nustatyta, kad valstybės finansuojamų paskolų verslui ekonominis efektas yra 2,12 karto didesnis priemonės finansavimo laikotarpiu (4–5 metai), o vertinant 10 metų laikotarpį – 4,2 karto. 

Atsižvelgiant į paskoloms skirtą sumą bei TVF ilgalaikes Lietuvos BVP augimo prognozes, galima manyti, kad Lietuvos BVP iki 2027 m. vidutiniškai  kasmet augtų apie 0,6% sparčiau, o iki 2037 m. – 0,33% greičiau.

Imlesni inovacijoms laimės

Kadangi Milijardo lėšos bus skirtos technologinei įmonių transformacijai ir investicijoms į inovacijas, tikėtina, kad ekonominis efektas gali būti ir didesnis. Investicijoms skirti pinigai turi didesnį skatinamąjį poveikį nei apyvartinės lėšos, tačiau pajusti efektą prireikia daugiau laiko.

Siekiant maksimalaus efekto svarbus iššūkis – nesukoncentruoti visų lėšų į kelis sektorius. Numatomi skatintini energetinio efektyvumo didinimo projektai kiek rizikingi, kad investicijos neatitektų tik vienam specifiniam sektoriui. 

Taip pat finansavimu ketinama skatinti biotechnologijų, gynybos ir saugumo pramonę, kurios daro nedidelį poveikį Lietuvos ekonomikai. Visgi, inovacijų diegimui daug imlesnės yra pramonės, o ne paslaugų įmonės, atsiranda rizika, kad šios investicijų finansavimui skirtos lėšos bus labiau nukreiptos į gamybinį sektorių. 

Ar tai blogai? Ir taip, ir ne. Viena vertus, jau aukščiau minėta, kad paslaugų įmonėms sunkiau gauti išorinį finansavimą, nei pramonės įmonėms. Kita vertus, lėšos ekonomikoje persiskirsto ir per atlyginimų kilimą paskatintą vidaus vartojimą, iš gamybinio sektoriaus pereina į paslaugų sektorių. Tad efektą turėtų pajusti visa šalies ekonomika.

Komentaro autorė –Jonė Kalendienė, INVEGOS vyriausioji ekonomistė.