Loterija, kurioje geriau nedalyvauti
Kaip rašė VŽ, Tarptautinis Stokholmo arbitražo tribunolas galutiniame sprendime balandžio 8 d. paskelbė, kad Kirgizijos Respublika pažeidė UAB „Garsų pasaulis“ teises, ir priteisė įmonei 3 mln. Eur negauto pelno ir bylinėjimosi išlaidų. Tribunolas taip pat atmetė Kirgizijos kaltinimus bendrovei korupcija.
Sprendimas priimtas pagal 2020 m. vasarį Lietuvos įmonės pateiktą ieškinį Kirgizijai, kuriame ji teigė, kad tos šalies valdžios institucijos nepagrįstai apkaltino bendrovę „Garsų pasaulis“ (GP) korupcija jai laimėjus konkursą dėl biometrinių pasų gamybos. Įmonė pateikė ieškinį tarptautiniam Stokholmo arbitražui pagal Lietuvos ir Kirgizijos dvišalę investicijų apsaugos sutartį.
Dar 2018 m. gruodį GP dalyvavo ir buvo paskelbtas nugalėtoju Kirgizijos valstybinės registracijos tarnybos (SRS) surengtame 13,4 mln. USD vertės biometrinių pasų gamybos konkurse. Tačiau sutarties pasirašymo procedūra buvo sustabdyta dėl ikiteisminio tyrimo, kurį pradėjo Kirgizijos prokuratūra ir Valstybės saugumo agentūra (GKNB). Vėliau 2019 m. panaikinti ir viešojo konkurso rezultatai.
Minėta saugumo agentūra tuomet kaltino, jog kai kurie SRS pareigūnai sudarė „nusikalstamą sąmokslą“ su lietuviška įmone, kad sutartis būtų sudaryta išpūsta kaina. Teigta, kad iš konkurso buvo pašalintos daug mažesnę kainą pasiūliusios Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės.
Lietuvos įmonė tuomet teigė, kad GKNB kaltinimai yra „absurdiški“, ir nusprendė kreiptis į teismus, siekdama apsaugoti savo verslo reputaciją.
Kaip nurodoma įmonę Stokholmo arbitražo tribunole gynusių teisininkų komentare, „Garsų pasauliui“ taip ir nebuvo pareikšti jokie formalūs įtarimai, o vėliau paaiškėjo, kad saugumo agentūros vadovas turėjo savų interesų šiame konkurse, atstovaudamas kitai užsienio kompanijai, kuri siekė tiekti pasus Kirgizijos piliečiams. Kai šie jo interesai iškilo į viešumą, šalies prezidentas jį atleido iš pareigų.
Minėta bendrovės istorija turi laimingą pabaigą. Ir ne tik – ji suformavo naują precedentą tiek mūsų šalies, tiek ir užsienio investuotojams globaliu matu. Be to, ir pateikė pamoką kiek labiau rizikuoti linkusioms įmonėms.
Pirmiausia dėl to, pasak GP arbitraže atstovavusio Rimanto Daujoto, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partnerio, kad arbitražo tribunolas patvirtino, jog pats dalyvavimas užsienio valstybės viešajame konkurse gali prilygti saugomai investicijai, nors investuotojas ir nespėjo pradėti vykdyti tokios sutarties ar ji buvo neteisėtai atimta iš investuotojo.
„Tokiais atvejais investuotojai turi teisę į žalos atlyginimą ir kompensaciją už negautą pelną“, – komentavo teisininkas. Tribunolas nusprendė, kad Kirgizija per savo institucijas atėmė iš Lietuvos bendrovės ekonominę naudą, kurią GP būtų gavęs iš laimėtos sutarties, ir priteisė įmonei daugiau nei 2 mln. Eur negauto pelno su palūkanomis ir daugiau nei 1 mln. Eur bylinėjimosi išlaidų.
Antra, arbitražo tribunolas, bendrovei panaikinęs kaltinimus korupcija, patvirtino, kad neužtenka kliautis tik valstybės institucijų pareiškimais apie tariamą korupciją, būtina išnagrinėti, ar iš tiesų tokie pareiškimai yra pagrįsti ir įrodyti.
Advokatas perspėja: kaltinimai korupcija pastaruoju metu tapo labai populiaria valstybių gynybos priemone, kuria siekiama sukompromituoti reikalavimus reiškiantį investuotoją ir tokiu būdu siekiama atmesti bet kokius investuotojo reikalavimus labai žalingu būdu.
Kokią pamoką turėtų išmokti verslas, norintis žengti į „drumstus vandenis“?
Pirmiausia siūloma pasidomėti, kokią vietą komercinio kyšininkavimo indekse „Trace Bribery Risk Matrix“ užima tokia „drumstų vandenų“ šalis.
VŽ yra skelbusios, kad Lietuva jame atsidūrė šalių grupėje, kur kyšininkavimo lygis yra labai žemas: 2023 m. užėmė 20 vietą tarp 194 vertintų valstybių. Dėmesio: Kirgizija užėmė 134 vietą. Argi nekyla jokių klausimų?
Viena vertus, verslas pasigenda iš valdžios institucijų informacijos, kuriose šalyse korupcijos, kyšininkavimo lygis yra aukštesnis nei Lietuvoje, – tai leistų geriau susiorientuoti įmonėms, kas jų ten laukia.
Kita vertus, VŽ nuomone, visiškai neprošal būtų tuo pasidomėti ir patiems verslams. Nes yra galybė valstybių, kur duoti kyšį yra norma – neduosi, negausi užsakymo, nelaimėsi konkurso ir t. t.
Pasak R. Daujoto, prieš priimdamas sprendimus eiti į tokias rinkas, verslas pirmiausia turi suvokti riziką ir taikyti tinkamas jos valdymo priemones, pavyzdžiui, draudimą nuo politinės rizikos, užtikrinantį apsaugą nuo minėtų rizikų tokiose srityse kaip nacionalizacija, ekspropriacija, konfiskacija ir kt.
Net jei atrodo, kad tolimoje, mažiau pažįstamoje šalyje nėra povandeninių akmenų ar srovių, patariama skirti pakankamai dėmesio ir resursų, kad problema būtų sprendžiama pirminėje jos stadijoje. Antraip situacija gali išaugti iki rimtų verslo reputacijos praradimų ar privačių asmenų persekiojimo tarptautiniu mastu.
„Garsų pasaulis“, galima sakyti, ištraukė laimingą loterijos bilietą, tik štai „laimikio“ atsiėmimas kainavo ketverius metus bylinėjimosi, kantrybės ir, ko gero, daugybės nemigo naktų.
Vis dėlto gal geriau tokioje „loterijoje“ nedalyvauti.
