Degalinės ir force majeure
Šįkart kalba – apie degalines. Skirmantas Mačiukas, „Circle K“ vadovas Baltijos šalyse, kalbėdamas su VŽ, sako tikintis, kad karo nebus, dėl to ir nepanikuoja – įmonė planuoja augimą ir investicijas. Tačiau kartu verslas primygtinai nori būti pasiruošęs visiems blogiausiems scenarijams, konvenciniams netikėtumams etc.
Jei vis dėlto gyventojams tektų evakuotis ir dėl to labai padidėtų degalų poreikis, ar degalinės turėtų reikiamą produkto kiekį – ypač jei vienu metu plūstelėtų apie pusantro milijono žmonių?
Šioje situacijoje nuraminančio pažado nėra. Kamščiai prie išvažiavimo prie Vilniaus gerokai pralenktų tuos vaizdus, kuriuos dabar regime ilgesniais ar šiltais savaitgaliais. Juolab kad dabartiniai iškylautojai nevyksta tuščiomis degalų bakais ir prie degalinių būriuojasi gana saikingai.
Force majeure atveju degalų prireiktų gausybės. Ir tuomet problema – neišvengiama.
„Nes nė viena degalinė Lietuvoje nėra sujungta vamzdžiu. Degalai į jas gabenami mašinomis. Gali turėti pačią geriausią tiekimo grandinę, bet jei keliai užblokuoti – tiesiog neprivažiuosi prie degalinės. Kai kurias degalines perstatydami įdedame didesnes degalų talpyklas, kad turėtume didesnės atsargas, bet abejoju, ar galėtume užtikrinti, kad visiems staiga užtektų, nebent vamzdį nutiestume iki degalinės. Tam tikra prasme turi būti ir gyventojų sąmoningumas“, – aiškina S. Mačiukas.
Tiesa, saugumo sumetimais jis perspėja gyventojus nelaikyti namuose didelių talpyklų su degalų atsargomis. Tačiau strateginiuose objektuose tokios atsargos yra gyvybiškai būtinos. Pasak „Circle K“ vadovo, tai galima padaryti – yra specialūs konteineriai su užpylimo įranga. Kai kurioms įmonėms jie jau įrengti, bet, pasak verslininko, čia valstybė turėtų pasakyti, ar jai to reikia ir jei taip – išspręsti aplinkosaugos ir kitų leidimų klausimus: „Nes mums patiems greitai tai padaryti būtų vargo vakarienė, reikėtų žalios šviesos iš Vyriausybės, bet kur negali statyti antžeminių talpyklų.“
Tokių talpyklų būtinai reiktų ir greitosios pagalbos, ir ugniagesių, ir kai kurioms kitoms tarnyboms.
Dabar „Circle K“ turi visose degalinėse įdiegusi autonomines sistemas, jos galėtų veikti ir be žmonių. Taip pat statomi specialūs generatoriai, kad degalinės būtų aprūpintos elektra, jei jos tiekimas sutriktų.
Jei vis dėlto degalinėms tektų dirbti priešo invazijos atveju, kaip jos veiktų ar išvis veiktų? VŽ pašnekovas sako, kad didesnės rizikos zonoje – ne, nes reikia apsaugoti ir savo darbuotojus. Bet ir ugniagesių, ir greitosios pagalbos automobiliams ir kitam transportui turėtų būti užtikrinta galimybė įsipilti degalų.
Ar degalinės laikomos strateginiu objektu? Jei taip – tai kokios? Kurios iš jų turėtų būti labiau apsaugotos, kad galėtų funkcionuoti?
Kol kas šio verslo atstovai laukia Vyriausybės reakcijos – tikisi daugiau aiškumo, kokio nors pasiūlymo, kuo galėtų būti naudinga ir kaip jai reikėtų organizuoti veiklą incidento ar teritorijos gynybos metu. Pavyzdžiui, degalinėms reikia žinoti, kur kariuomenei, greitosios pagalbos automobiliams būtų paprasčiau, greičiau įsipilti degalų. Nes tam reikia ruošis iš anksto.
Iš tiesų gana keista, kad tokia svarbi ir gyvybiškai būtina veikla vis dar nesulaukia atsakymo iš Vyriausybės – nei dėl strateginio įsitraukimo, nei dėl konkretesnių planų. Kol kas patys verslininkai identifikavo problemą, tačiau norint rimčiau pasirengti, kad prireikus būtų galima veikti operatyviai, reikia kuo anksčiau eliminuoti silpnąsias vietas, investuoti ir t. t.
Lieka neišspręstas dar vienas svarbus klausimas – greitosios pagalbos rinkinių asortimentas. Išplėsti jo, pasirodo, negalima – Lietuvoje tokia veikla yra apsaugota, jokios saviveiklos.
Tačiau dabar, esant sudėtingai geopolitinei situacijai, kai priešai pašonėje žvangina ginklais ir grasinimais, vargu ar ši veikla turėtų likti tabu. Juk susidarius kritinei situacijai degalinės galėtų būti ta vieta, kur žmonės galėtų įsigyti įvairesnių būtiniausių prekių – daugiau ir greičiau. Ar ir šiam pasenusiam reguliavimui pakeisti Vyriausybė turi kalnus įveikti?
