Santūraus verslo optimizmo fone – sprigtas valdžiai
Tokias išvadas skelbia „PwC“, metų sandūroje apklaususi beveik 400 įmonių vadovus Baltijos šalyse, iš jų 82 – Lietuvoje.
Pasak Rimvydo Jogėlos, „PwC“ Lietuvoje vadovaujančiojo partnerio, 37% apklaustų mūsų šalies vadovų mano, kad Lietuvos ekonomika per ateinančius 12 mėnesių augs, o 49% jų tikisi savo įmonės pajamų augimo per ateinančius metus ir net 79% – per trejus artimiausius metus.
Kaimynai gerokai santūresni: pavyzdžiui, Estijoje tik 9% apklaustųjų mano, kad jų ekonomika augs.
EY nuomonės tyrimas „CEO Outlook Pulse“ atskleidė, kad daugiau negu pusė verslo bendrovių vadovų Europoje taip pat tikisi, kad šiemet pajamos bus didesnės (57%), taip pat augs ir pelnas (59%).
Pasak EY tyrimo autorių, įmonių nuotaikos šviesėja, nors vis dar didelė dalis vadovų pripažįsta, kad verslo sąnaudos ir toliau augs. Savo ruožtu ekspertai atkreipia dėmesį, kad vykstant dirbtinio intelekto (DI) ir kitų technologijų virsmui teks dar labiau išgryninti investicijų kryptis.
Rolandas Laukaitis, EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris, VŽ komentuoja, kad nors makroekonomikos prognozės šiemet rodo menką augimą, vis dėlto verslo nuotaikos yra teigiamos: 76% apklaustų pasaulio įmonių vadovų tikisi, kad BVP šiemet augs arba stagnuos.
Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad išorės veiksniai, susiję su geopolitiniais konfliktais, karu Ukrainoje, kibernetinėmis atakomis, energetikos krize, makroekonominiais rodikliais ir infliacija, darys didžiausią įtaką įmonių veiklai. Būtent šiuos veiksnius Lietuvos bendrovių vadovai įvertino kaip didžiausią įtaką jų įmonėms darančias grėsmes ir praėjusių metų apklausoje.
Darbo užmokestį Lietuvoje numato didinti 89% visų apklaustų bendrovių, palyginti su ankstesniais metais, tai – nuosaikesni planai. Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse.
Daugiau nei pusė Lietuvos vadovų išskyrė darbuotojų gebėjimų ir technologinių įgūdžių trūkumus kaip veiksnius, trukdančius kurti vertę. Todėl siekdamos stiprinti savo galimybes užsitikrinti darbo jėgos poreikius, įmonės planuoja investuoti į procesų ir sistemų automatizavimą bei darbuotojų įgūdžių prioritetinėse srityse stiprinimą.
Viena iš Lietuvos verslo pažibų – UAB „Intersurgical“ šiuo metu aktyviai investuoja į procesų automatizavimą ir planuoja tam tikrą pajamų augimą keleriems metams į priekį. Sigitas Žvirblis, bendrovės Lietuvoje vadovas, sako, kad esminių pakeitimų įmonėje neplanuojama: medicinos įrangos verslas, kuriuo užsiima bendrovė, mažiau priklausomas nuo išorės verslo aplinkos pokyčių nei, tarkime, plataus vartojimo prekių gamintojai.
S. Žvirblis neįžvelgia, kad paaštrėjusi geopolitinė situacija paveiktų sprendimus dėl investicijų, tačiau verslo perspektyvas labiau veikia atsiradę medicininių prietaisų gamintojams griežtesni europiniai reikalavimai, kurie bus pradėti taikyti nuo 2027 m.
„Tad didžioji dalis mažesnių įmonių, kad įveiktų tą kartelę, turės iššūkių, o mes šiuo metu artėjame prie sertifikavimo ir tvarkomės, kad tuos reikalavimus atitiktume“, – aiškina „Intersurgical“ vadovas.
„PwC“ apklausa parodė, kad Baltijos šalių įmonių vadovai taip pat deklaruoja savo įsipareigojimą prisidėti prie klimato kaitos mažinimo ir įgyvendinti iniciatyvas, leidžiančias pereiti prie žaliosios ekonomikos.
Daugiau nei 65% įmonių Baltijos šalyse yra parengusios arba numato parengti tokius planus. Vadovai Lietuvoje daugiau tvarumo iniciatyvų įgyvendina siekdami pagerinti bendrovių energijos efektyvumą ir kurti klimatui draugiškus produktus, paslaugas ar technologijas.
Pastaruoju metu technologijų pasaulyje dominuojanti generatyvinio DI tema neaplenkia ir Lietuvos įmonių bei vadovų. Beveik pusė mūsų šalies verslų vadovų ketina investuoti į pažangias technologijas, tačiau teigiamą generatyvinio DI įtaką verslo rodikliams vadovai vertina gana nuosaikiai.
Reikšmingiausio teigiamo poveikio panaudojant šią technologiją apklausoje dalyvavę vadovai tikisi efektyvindami savo bei įmonių darbuotojų darbą. Nors tai reikalauja investicijų ir išteklių, ši pažanga daro įtaką verslo požiūriui į ateitį ir yra vienas iš optimizmą skatinančių veiksnių.
Nors Baltijos šalių bendrovių vadovai yra optimistiškesni kalbėdami apie artimiausius kelerius metus, ilgesnio laikotarpio kontekste nuotaikos yra santūresnės: beveik pusė apklaustųjų mano, kad yra būtina transformuoti veiklos vykdymo modelius ir stiprinti savo organizacijų atsparumą išorės veiksniams, – skaičiuojama, kad veiklą tęsdamos dabartine kryptimi jų įmonės liktų gyvybingos mažiau nei 10 metų.
Verslo optimizmas, tegul ir itin nuosaikus, rodo ir verslo stiprybę. Lietuvos įmonių vadovai tinkamai vertina grėsmes, pragmatiškai žvelgia į perspektyvą, atitinkamai dėliodami plėtros bei įvairius investicinius planus.
Visa tai išties džiugina. Tačiau, VŽ nuomone, Lietuvos įmonių vadovų apklausoje negalima nepastebėti ryškiai besižiebiančios raudonos lemputės – ir labiausiai ji turėtų akį rėžti valdžios atstovams: mat signalizuoja, kad nuo 2020 m. nuosekliai augęs įmonių vadovų pasitenkinimas valdžios darbu šiemet smuko – labiausiai verslininkus nuvylė su šalies gynyba bei verslo aplinka susiję valdžios veiksmai.
Todėl būtent šias sritis vadovai įvardijo kaip tas, kurioms mūsų valstybės valdžios atstovai turėtų skirti didžiausią prioritetą. Ir dabartiniai valdantieji, ir jų įpėdiniai.
