S. Galadauskas. Kodėl alkoholio vartojimas stumiamas rusiškos kultūros link

Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, Lietuvoje 2014 m. stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrame suvartojamame alkoholyje sudarė  36%, o 2023 m. jau net 43%. Skaičiai aiškiai atspindi grėsmingą stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimo augimą.

Be to, šie skaičiai atskleidžia ydingą alkoholio vartojimo kultūrą. Tik rusijoje spiritiniai gėrimai sudaro 46% viso suvartojamo alkoholio. Vakarų Europoje stiprieji alkoholiniai gėrimai bendrajame alkoholio suvartojime sudaro nuo 15 iki 25%, o likusi dalis yra silpnesnieji alkoholiniai gėrimai – alus, vynas, sidras.

Suprantame, jog akcizų didinimas neišvengiamas, tačiau jis turi būti racionalus ir teisingas bei edukuojantis vartotoją. Neabejoju, kad dauguma politikų nori, jog alkoholio vartojimas mažėtų. Jis ir mažėja, tačiau lengvųjų gėrimų sąskaita. Norėtųsi protingos akcizų politikos dėka judėti link vakarietiškos alkoholio vartojimo kultūros, kurioje didžiąją suvartojamo alkoholio dalį sudaro lengvieji gėrimai.

Dabartinis FM siūlymas didinti akcizo tarifus lengviesiems gėrimams po 10% kasmet, o stipriesiems gėrimams, įskaitant degtinę, tik po 5% kasmet, blogins esamą tendenciją. Stiprus alkoholis pirkėjams taps dar patrauklesnis.

Priėmus finansų ministrės pasiūlytus pakeitimus dar spartesniu tempu judėsime link rusiškos alkoholio vartojimo kultūros, kur stiprieji gėrimai sukelia nepataisomas pasekmes.

Dauguma Europos Sąjungos šalių laikosi nuostatos, kad silpnieji gėrimai yra mažiau žalingi visuomenės sveikatai ir sukuria didesnę vertę vietos ekonomikai ir susijusioms šakoms. Lygios mokestinės sąlygos visiems gėrimų gamintojams yra dovana stipraus alkoholio gamintojams, nes jų gamybos savikaina yra pigi, o sukuriama pridėtinė vertė ekonomikai – menka.

Būtent aukšta alaus gamybos savikaina su visa vietinės gamybos ir vietinių žaliavų tiekimo grandine sukuria didžiausią pridėtinę vertę mūsų šalies ūkiui.

Teikdama savo pasiūlymus, FM aiškinamajame rašte lygina 2017 metų alkoholio pardavimų ir akcizų surinkimo duomenis su 2023 metais. Analizėje matyti, kad etilo alkoholiui pardavimai sekėsi geriausiai, kaip ir akcizų surinkimas. Tad kyla klausimas – kodėl reikia akcizais privilegijuoti sėkmingiausią kategoriją.

Įvertinę dešimties paskutiniųjų metų (2014 –2023) dinamiką, matome, kad alkoholio suvartojimas Lietuvoje per tą laikotarpį sumažėjo net 23%. Tačiau silpniausių alkoholinių gėrimų suvartojimas per dešimtmetį mažėjo daug labiau nei stipriųjų.

Pavyzdžiui, fermentuotų gėrimų, iki 8,5%  stiprumo, pardavimai krito beveik perpus – 44%, o alaus – net 26%. Tačiau stipraus alkoholio vartojimas Lietuvoje vis dar išlieka kritiškai aukštame – net dvigubai didesniame nei Vakarų Europos ar Skandinavijos šalių lygyje.

Alkoholio akcizų politika ir turėtų būti politika, kuria ne tik siekiama surinkti kuo daugiau mokesčių, bet ir skatinti elegesio pokyčius. Liūdina, kad siekiama pokyčio, kuris grąžintų Lietuvą į sovietinius laikus.

Mes tikimės, kad akcizų politika pagaliau taps politika, bus nuosekli, proporcinga, orientuota į elgsenos ir vartojimo pokyčius bei į visuomenės sveikatos gerėjimą.

Komentaro autorius – Saulius Galadauskas, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas