A. Fedyk. Vakarų technologijų įmonės turi nebešelpti Rusijos karo mašinos
2022 m. rugsėjį priversta pasitraukti iš šiaurės Ukrainos, agresorė karinių atakų veiksmingumą didino vis dažniau naudodama pažangius ginklus. Ironiška, kad šiuo metu Rusijos karo mašiną varančios ir Ukrainai bei jos sąjungininkėms milijardus dolerių papildomų gynybos išlaidų atsieinančios pažangios technologijos buvo gautos iš vakarietiškų įmonių.
Kaip užtikrinti, kad Vakarų programinė įranga ir svarbios sistemos nepakliūtų Rusijai į rankas? Neseniai, remdamiesi savo ankstesne ataskaita, parengėme du straipsnius (juos išleido Jermako ir McFaulo tarptautinė darbo grupė Rusijos sankcijų klausimais), kuriuose teigiame, kad galime ir turime labiau pasistengti, kad Rusija negautų technologinių detalių ir pajėgumų – nei importuojamų tiesiogiai, nei dėl sankcijų spragų.
Rusija taiko Vakarų technologijas dviem pagrindiniais būdais. Pirma, ji detales, programinę įrangą ir technines žinias tiesiogiai integruoja į karinę ir gynybos įrangą. Antra, importuotos detalės ir programinė įranga palaiko pagrindines Rusijos pramonės šakas, todėl Kremlius karui Ukrainoje gali skirti papildomų išteklių.
Beveik neabejojama, kad, negaudama pažangių detalių, Rusijos kariuomenė būtų kur kas mažiau efektyvi, jai reikėtų daugiau pinigų, laiko ir darbo jėgos taktiniams tikslams pasiekti. Rusija būtų priversta priimti sunkius sprendimus, kaip paskirstyti ribotus išteklius, taigi sumenktų jos galimybės laimėti mūšio lauke. Be to, pasak pelno nesiekiančios organizacijos „Economists for Ukraine“, kiekvienas doleris, kurį Rusija išleidžia ukrainiečių pajėgoms ir miestams pulti, reiškia 10–100 USD, reikalingų gynybai ir atstatymo darbams. Vadinasi, nukreipus Rusijos išteklius nuo karo, Ukrainos galimybės laimėti reikšmingai padidėtų.
Vakarų vyriausybės gali tai pasiekti keliais veiksmais. Šiuo metu Rusijos karinės pajėgos, vyriausybės agentūros, verslas ir civiliai gali laisvai įsigyti „Intel“, „Analog Devices“, „Texas Instruments“, „STMicroelectronics“, „Microchip Technology“ ir „NXP Semiconductors“ gaminamų puslaidininkių bei NVIDIA grafikos procesorių, būtinų dirbtinio intelekto modelių mokymui. Nė viena šių technologijų bendrovių lig šiol neturėjo atsakyti už savo veiksmus.
O štai Vakarų finansų įstaigoms taikomi griežti „pažink savo klientą“ (KYC) reikalavimai – jos privalo kruopščiai patikrinti klientus ir taip užkirsti kelią pinigų plovimui ir kitai nusikalstamai veiklai. Jos taip pat negali prekiauti su įstaigomis, kurios nesilaiko tų pačių taisyklių, o jas pažeidusios užsitraukia rimtų nuobaudų.
Didelėms technologijų bendrovėms turi būti keliami tokie patys reikalavimai. Jos, kaip bankai, turėtų galėti megzti verslo santykius tik su žinomais subjektais, atliekančiais išsamias patikras visoje tiekimo grandinėje. Nors įmonės gali teigti, kad tuomet sąnaudos būtų pernelyg didelės, finansų sektoriaus pavyzdys rodo, kad įmanoma laikytis taisyklių ir nenuvaryti jokių didelių bendrovių į bankrotą.
„Apple“ ir „Google“ pavyzdžiai išryškina dabartinių sankcijų spragas. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, abi bendrovės netrukus visiškai pasitraukė iš Rusijos rinkos, tačiau „iOS“ ir „Android“ įrenginiai toliau cirkuliuoja Rusijoje, o jų pažangūs lustai ir jutikliai dažnai pertvarkomi karinei paskirčiai.
„Apple“ ir „Google“ produktams patekti į Rusiją padeda tarpininkų tinklas: 2022 m. bendrovėms masiškai palikus Rusijos rinką, Kazachstane, Turkijoje ir kitur vakarietiškų prekių paklausa šaute šovė į viršų. Užuot kruopščiai patikrinusios neįprastai didelių užsakymų teisėtumą ir nustačiusios galutinę prekių paskirtį, technologijų bendrovės mielai pardavinėjo savo prekes prekybos agentams, apie kurių komercinę veiklą beveik ar visai nėra duomenų. Šie tarpininkai perpardavė produktus Rusijai.
Kai bendrovės nesugeba reaguoti į akivaizdžius neteisėtos veiklos įrodymus, turi įsikišti vyriausybės. Siūlome įvesti griežtus eksporto į šalis, pagal duomenis iki 2022 m. padedančias Rusijai apeiti Vakarų sankcijas, ribojimus. Šis nulinės sumos principas užtikrins, kad prekių nukreipimas į Rusiją kainuos pačiai veiklą vykdančių šalių visuomenei.
2022 m. Kremlius paskelbė ambicingą importo pakeitimo programą, kuria siekiama sumažinti Rusijos bendrovių priklausomybę nuo Vakarų programinės įrangos sistemų, padedant daugeliui svarbių sektorių pereiti prie rusiškų pakaitalų. Vis dėlto naftos ir dujų bei finansų sektoriai toliau kliaujasi Vakarų technologijomis.
Rusijos naftos ir dujų pramonė šiuo metu yra priklausoma nuo JAV bendrovių, pavyzdžiui, SLB, „Halliburton“, „AspenTech“ ir „Emerson Electric“, kaupviečių modeliavimo algoritmų ir programinės įrangos, kurios reikia gavybos procesui valdyti, efektyvumui gerinti ir pelnui didinti. Panašiai ir Rusijos finansų sektorius laikosi ant „Oracle“ duomenų bazių, neatnaujintų daugiau nei metus. Rusija neturi jokių savų alternatyvų, galinčių pakeisti šias nepaprastai svarbias technologijas.
Vadinasi, Vakarų technologijų bendrovės gali sutrikdyti pagrindinius Rusijos pramonės sektorius ir reikšmingai pakirsti Rusijos galimybes tęsti agresijos karą Ukrainoje. Raginame neleisti Rusijai gauti programinės įrangos naujinių ir blokuoti visus su šiais programinės įrangos paketais susijusius duomenis, nuotolinio prisijungimo, debesija grįstas ir kitas internete veikiančias funkcijas.
Vakarų šalių vyriausybės labai vangiai ribojo technologijų srautus į Rusiją, bet daugiau nedelsdami vis dar galime situaciją pakeisti. Priversdami Kremlių nukreipti karui Ukrainoje skiriamus išteklius į brangius programinės įrangos naujinius ir duomenų perkėlimą, galime sutrikdyti Rusijos karo mašiną ir galiausiai ją įveikti.
Komentaro autorė – Anastassia Fedyk, Kalifornijos universiteto Berklyje finansų dėstytoja asistentė
Bendraautoris –Jurijus Horodničenko – Kalifornijos universiteto Berklyje ekonomikos profesorius
Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.
