2024-02-06 14:37

M. Agentas. Su maisto švaistymo problema turi kovoti ne tik vartotojai, bet ir gamintojai

Įmonės nuotr.
Įmonės nuotr.
Prekyba pasibaigusio galiojimo, tačiau dar tinkamais vartoti maisto produktais, taip pat šalyje prasidėjęs maisto atliekų rūšiavimas – net dvi naujovės vienu metu įsigaliojo šių metų pradžioje. Akivaizdu, kad nėra geresnio laiko kalbėti apie atsakingą maisto produktų vartojimą bei susidarančias atliekas, nes išmetame kur kas per daug, nei turėtume.

Eurostato duomenimis, vien Lietuvoje 2021 metais maisto atliekos viršijo 390.000 tonų – praktiškai beveik po 140 kg kiekvienam šalies gyventojui. Nors dar vienoje srityje neatsiliekame nuo Europos vidurkio: vidutinis išmetamo maisto kiekis sudarė apie 131 kg kiekvienam senojo kontinento gyventojui. Deja, bet nėra kuo didžiuotis.

Reprezentatyvios „Spinter tyrimų“ apklausos duomenimis, kuriais remiantis buvo sudarytas ir Lietuvos maisto vartojimo įpročių žemėlapis (apie iniciatyvą galima daugiau sužinoti čia), 6% šalies gyventojų kasdien ar kelis kartus per savaitę tenka išmesti pasibaigusio ar besibaigiančio galiojimo maisto produktus. Pusei (52%) – maždaug kartą ar kelis kartus per mėnesį. Tik 42% respondentų tokių maisto produktų išmesti praktiškai netenka.

Ką tai sako apie mus, kaip vartotojus? Ar nusiperkame per daug, ar tiesiog nemokame suplanuoti pirkinių, dėl ko maisto produktai greičiau atsiduria šiukšlių dėžėje, nei ant pietų stalo? Situacija tikrai nevienareikšmė. Tos pačios apklausos duomenimis, kas dešimtas šalies gyventojas maistą perka spontaniškai, tuo tarpu tik 18% pripažįsta, kad apsiperka tik pagal iš anksto suplanuotą sąrašą. Didesnė dalis gyventojų (42%) yra linkusi pirkinius planuoti, bet pripažįsta, kad kartais neišvengia ir spontaniško apsipirkimo. Dar ketvirtadaliui (26%), dažniausiai apsiperkantiems spontaniškai, kartais pasiseka tai padaryti pagal sąrašą.

Tad kalbėdami tiek apie pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus, tiek apie maisto atliekų rūšiavimą turėtume kelti vieną klausimą – kaip padaryti, kad to maisto būtų išmetama kuo mažiau? Žinoma, nereikia leistis į kraštutinumus. Neskatinama vartoti bulvių lupenų, mėsos kaulų ar kitų natūraliai maisto gamyboje susidarančių atliekų, bet kol išmetame nebaigtą valgyti duoną, tol turime didelę problemą.

Norint pakeisti vartojimo įpročius, reikės kur kas daugiau pastangų, nei mažinant išmetamo plastiko kiekį 1 ct apmokestinti vienkartinius maišelius. Beveik kas dešimtam Lietuvos gyventojui atrodo normalu, jei išmetami pertekliniai, jau nebetinkami vartoti maisto produktai, rodo „Spinter tyrimai“ apklausa. Atrodytų, kas tie 9% taip manančių, bet tai reiškia, kad Lietuvoje net 252.000 žmonių nemato nieko blogo tame, kad švaistomas maistas. Maistas, kuriam pagaminti buvo naudojamos žaliavos, energetiniai resursai, kažkieno darbo laikas ir pastangos.

Viskas turi savo kainą – gamtai, žmogui, verslui ir ateities gerovei. Norint kažką pagaminti, pirma reikia užauginti: tai yra milžiniški dirbamos žemės plotai, kurie nuolat yra didinami laukinės gamtos sąskaita. Jei gamintojai gamindami maisto produktus netausotų žaliavų ir užsakinėtų visko dvigubai daugiau, nei reikia, tai būtų ne tik neefektyvu, bet ir neatsakinga.

Atsakomybė – ir gamintojams

Kaip vienam didžiausių šalies maisto gamintojų, mums itin svarbi yra maisto švaistymo problema. Savo veikloje keliame tikslą tvariai naudoti žaliavas produktų gamybai, tuo pačiu, kad gamybos metu susidarančių bioskaidžių atliekų (nepanaudotos žaliavos, brokas, likučiai ir t. t.) susidarytų vis mažiau, palyginti su pagamintos produkcijos kiekiu.

Taip pat esame išsikėlę tikslus, siejamus su atsakingai išgaunamų bei gaminamų žaliavų pirkimu. Šios žaliavos yra brangesnės, toks pasirinkimas labiau mus apriboja ir kalbant apie tiekimą, tačiau tai tik dar labiau motyvuoja siekti paminėtų tikslų – taupyti žaliavas ir išmesti kuo mažiau.

Maisto švaistymo mažinimas turėtų būti aktualus visiems gamintojams, ne tik duonos produkcijos sektoriui, tad pradėdami šią maisto švaistymo mažinimo iniciatyvą atsigręžiame ne tik į galutinius produkcijos vartotojus, bet ir maisto gamybos verslo atstovus.

Vienas iš būdų mažinti išmetamo maisto kiekius yra tinkamą vartoti produkciją atiduoti stokojantiems. „Mantingos“ draugystė su „Maisto banku“ tęsiasi jau daugiau nei 12 metų, remiame šią organizaciją įvairiais būdais: savanoryste, finansiškai, prireikus, ir logistikos klausimais.  

Pabaigai – turime vilties

Mažinti maisto švaistymo problemą galime dviem kryptimis – atsakingai gamindami ir atsakingai vartodami. Dėl pastarojo vilties teikia ir apklausos rezultatai – net 73% respondentų vertina neigiamai, kad žmonės įsigyja per daug maisto produktų ir vėliau dalį jų tenka išmesti.

Vartojimo įpročiai taip greitai nepasikeis, tačiau kylant gyvenimo lygiui ir sąmoningumui turime šansų netapti pirmaujančia šalimi Europoje pagal išmetamo maisto kiekį. To ir linkiu – kad kiekvienas – tiek asmeniškai, tiek kaip verslas prisiimtume atsakomybę už maisto vartojimo ir švaistymo įpročius.  

Komentaro autorius – Mantas Agentas, „Mantinga Group“ vadovas

52795
130817
52791