Ar bus įskaičiuota ir gaišaties kaina?
Premjerė paminėjo kelis būdus, padėsiančius surinkti papildomų pinigų: tai „arba nominalus ekonomikos augimas, kuris kitąmet gali pasiekti iki 5% BVP, arba kitų išlaidų sąskaita, kas gali būti skausminga, arba skolon“.
Tačiau būtent skolos didėjimas turi savo ribas, todėl beatodairiškas skolinimasis grasina kainuosiantis nepateisinamai daug: anot ministrės pirmininkės, per dešimtmetį skolos aptarnavimo išlaidos būtų tokios, „kurių užtektų parengti antra tiek infrastruktūros vokiečių brigadai, kiek jos bus parengta“.
Be to, tas skolos aptarnavimui reikalingas milijardas „irgi neatsiras iš šventosios dvasios, juos turės kažkokia forma sumokėti visi mokesčių mokėtojai“.
Viešumoje sklando pasiūlymai bent laikinai didinti kuriuos nors mokesčius, tačiau I. Šimonytė sako net nenorinti kalbėti apie mokesčių padidinimo laikinumą – poreikiai yra šešeriems metams į priekį ir dar toliau, vadinasi, turi būti tvarūs pasiūlymai ir sprendimai, iš kur tos lėšos turi būti gautos.
Ko gero, vieną ar kitą mokestį vis dėlto didinti teks, o galbūt ir įvesti papildomą – pasirinkimas yra tarp didesnių mokesčių arba mažesnių kitų viešųjų paslaugų. Premjerė griežta: „Valstybė nieko neturi, išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus ir jų vardu pasiimtas skolas.“
Finansų ministerija tarp galimų papildomų pajamų alternatyvų siūlo mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, esą tai mažintų skolinimosi poreikį. Tačiau sunku prognozuoti hipotetines pajamas, ypač svarbiems ilgalaikiams karinės technikos užsakymams. Ir ypač turint omenyje, kad tas atotrūkis siekia apie 800 mln. Eur per metus. Sumažinti jo Valstybinė mokesčių inspekcija niekaip nesugeba.
Arvydo Anušausko, krašto apsaugos ministro, skaičiavimais, kitais metais finansų poreikis krašto gynybai yra 400 mln. Eur didesnis nei šiemet. Pirmiausia lėšų reikia Vokietijos brigadai, divizijai ir visuotiniam šaukimui.
Be kita, privalome didinti ir įvairinti ginkluotės arsenalą, todėl paraleliai diskutuojama, ir atsiras kaip papildomas dėmuo naujos kovos priemonės, kurios naudojamos dabar Ukrainoje – bepiločiai orlaiviai ir įvairios kitos technologijos.
Ministro teigimu, didžiausias iššūkis yra artimiausi treji ketveri metai, o vėliau spaudimas sumažėtų.
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) palaiko visuotinio gynybos mokesčio idėją – dar pirmą Rusijos karinės invazijos į Ukrainą dieną sprendimų priėmėjams ji pasiūlė apsvarstyti tokio mokesčio idėją. Taip būtų galima operatyviai padidinti gynybos finansavimą, nesumažinant kitoms reikmėms numatytų šalies biudžeto eilučių.
Andrius Romanovskis, LVK prezidentas, teigia, kad gynybos mokesčio klausimu konfederacijos bendruomenė yra vieninga – verslas pasiruošęs prisidėti.
„Tačiau kartu turime lūkestį, kad sprendimai dėl tokio mokesčio mechanizmo tarp politikų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bus rasti greitai, nes ir taip jau sugaišome beveik dvejus metus“, – aiškina jis.
Krašto apsaugos ministerija turi pasiūlymą verslui. Pasak A. Anušausko, tai viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė infrastruktūros projektuose.
„Manau, kad artimiausiu metu tai padarysime. Daug infrastruktūros, kurią turėtume finansuoti iš biudžeto čia ir dabar, galėtume finansuoti per PPP projektų modelį, kai per 10 metų ar ilgesnį laikotarpį valstybė išsimoka už tą infrastruktūrą“, – nurodė ministras.
Kol kas kalbant apie alternatyvas, valdančiųjų gretose sklando idėjos įvesti gynybos mokestį arba didinti PVM tarifą.
Opozicija konservatorių siūlymus vertina kritiškai, esą minėto mokesčio didinimas skausmingai atsilieptų šalies gyventojams. Socialdemokratų idėja – nuo 15 iki 20% padidinti pelno mokesčio tarifą, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga stoja už didesnį skolinimąsi, siūlo svarstyti apie galimybę pratęsti banko solidarumo mokesčio taikymo terminą.
Seimo vicepirmininkas, „laisvietis“ Vytautas Mitalas yra minėjęs skolinimąsi bei gynybos obligacijas. Jis taip pat užsiminė ir apie savanoriško mokesčio, „gynybos prenumeratos“ idėją, kuri, pasak politiko, gynybos poreikius papildytų „dešimtimis milijonų eurų“.
Kokie pasiūlymai galiausiai suguls į bendrą susitarimą netrukus sužinosime, bet jau dabar aišku, kad 3% BVP skyrimas gynybai dabar jau nebe tikslas, bet, anot premjerės, „realus poreikis“.
Naująją realybę diktuoja ir tebesitęsiantis Rusijos karas Ukrainoje, ir nauji grobuoniški Kremliaus planai, ir didėjantis Europos šalių supratimas, kad pirmiausia pačioms reikia rūpintis savo gynyba. Juolab ir kad rinkimų nuotaikos JAV neteikia didesnių iliuzijų dėl investicijų į bendrą saugumą.
Gaišti nebėra kada. Privalome stiprinti šalies atsparumą potencialioms grėsmėms ateityje – tai suvokiant būtų gerai suprasti, kad ir sutarimo, kaip tai pasiekti, reikėtų greitesnio. Atrodo, kad politikų laukia skausmingi sprendimai, tačiau, VŽ nuomone, būtų kur kas skaudžiau, jeigu juos diriguotų populistiniai, artėjančių rinkimų interesai.
