Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
Įžvalgos
2024-01-27 15:54

N. L. Chruščiova. Rusijos ruošimas nuolatiniam karui

„ZUMAPRESS“/„Scanpix“ nuotr.
„ZUMAPRESS“/„Scanpix“ nuotr.
Aštuonioliktojo amžiaus pabaigoje Jekaterina Didžioji planavo išvyką į Krymą, kurį prieš kelerius metus buvo užkariavęs jos dvaro favoritas grafas Grigorijus Potiomkinas. Nors Potiomkinui pavyko atimti pusiasalį su derlingomis žemėmis iš Osmanų imperijos, žadėtoji kolonizacija jam nenusisekė.

Norėdamas apsaugoti savo garbę, Potiomkinas įsakė palei upę, kuria plauks imperatorė, pastatyti eilę kartoninių namų fasadų ir juos nudažyti, o kad iliuzija būtų visavertė, sukvietė būrį linksmų kaimiečių ir atginė bandas sveikų gyvulių. Kraštas tikrai neklestėjo, tačiau buvo sukurta tokia regimybė.

Nuo tų laikų įvairios „Potiomkino kaimų“ versijos tapo neatsiejama Rusijos istorijos dalimi. Sovietų laikais po įvaizdžiu, kad komunizmas pagerino gyvenimą, slėpėsi sisteminis smurtas ir represijos. Šiandien Kremlius nepailstamai kuria įspūdį, kad Rusija yra stabilumo ir stiprybės įsikūnijimas ir kad dėkinga liaudis visa širdimi atsidavusi savo vadui V. Putinui, tačiau po tokiu fasadu slypi nusivylimas, neviltis, baimė ir įsiūtis.

Tokia tikrovė atsispindi šiuolaikiniuose rusiškuose filmuose ir televizijoje, nes populiariajai kultūrai sunku apie politiką vien tik meluoti. Rusų kriminalinėje dramoje „Berniuko pasaulis: kraujas ant asfalto“ žiaurios ir chaotiškos politinės intrigos išsilieja smurtu ir chaosu gatvėse. Kai lyderiai primygtinai tvirtina, kad už kiekvieno kampo slepiasi priešai ir kad geriausia gynyba yra pulti pirmam, stiprėja paranoja, nepakantumas ir agresija.

Tad neturėtų stebinti, kad, V. Putinui kariaujant Ukrainoje, rusų vaikai priekabiauja prie klasiokų. Paaugliai filmuoja, kaip jie patys puldinėja vietos gyventojus, o suaugusieji veliasi į viešas muštynes.

Nūdienos Rusija nėra toji stabilumo ir pasitenkinimo citadelė arba klestinti tvirtovė, kaip teigia Kremlius. Nors Rusijos BVP 2023 m., nepaisant Vakarų sankcijų, augo daugiau kaip 3%, vargu, ar tai atspindi tikrą, ką ir kalbėti apie tvarią, ekonomikos dinamiką.

Veikiau tai rodo į karo ir pramonės kompleksą valstybės mestus didžiulius išteklius. Vis dėlto šiuos išteklius teko iš kažkur perskirstyti, o užuominos, iš kur, lenda per įvairiausias katastrofas, pradedant infrastruktūros avarijomis, energijos tiekimo sutrikimais ir gaisrais fabrikuose bei sandėliuose.

Negana to, karas Ukrainoje paskatino masinį rusų traukimąsi iš šalies, įskaitant ir daugelį žmonių, turinčių vertingų įgūdžių. Šio reiškinio mastas toks didelis, kad 85% verslo įmonių teigia nerandančios kvalifikuotų darbuotojų. Kai kuriais vertinimais, iki 2030 m. Rusijoje trūks iki 4 mln. kvalifikuotų darbuotojų, ir BVP augimas dėl to turėtų mažėti maždaug 2 procentiniais punktais.

Kaip bet kurioje kitoje diktatūroje, kuo daugiau problemų ištinka V. Putino režimą, tuo rėksmingesnė propaganda. Tai paaiškina, kodėl praėjusį lapkritį, Tautos vienybės dieną, Maskvoje buvo atidarytas didžiulis „forumų ir parodų“ renginys, pavadintas tiesiog „Rusija“. Šešių mėnesių trukmės renginiu, kurio pabaiga numatyta po prezidento rinkimų kovą, siekiama perteikti „didelio masto šalies projekciją“, kur 131 ekspozicijoje bus demonstruojami Rusijos „pagrindiniai pasiekimai“, pradedant „perversmui prilygstančiais atradimais“ ir baigiant Rusijos „pergalėmis“ „pramonės, kultūros ir sporto“ srityse.

Toji Rusija, kuri pateikiama parodoje, galbūt atrodo tokia didinga, kaip tvirtina V. Putinas, tačiau, kaip tie Potiomkino kaimai, tai tėra akivaizdus bandymas stulbinamu melu pridengti niūrią tiesą. Negana to, ja naudojamasi stiprinant V. Putino asmenybės kultą. Šia prasme pasirinkta pati tinkamiausia vieta: Visasąjunginės liaudies ūkio pasiekimų parodos centras (VDNKh) buvo pastatytas pačiame J. Stalino valymų įkarštyje.

Visur matyti V. Putino atvaizdas ir avataras: štai jis renginio paviljonuose įrengtuose milžiniškuose ekranuose kalbasi su darbininkais, susitinka su gydytojais ir meldžiasi su dvasininkais. Parodų centrų dovanų krautuvėse parduodamos prezidento citatomis išmargintos prekės. „Rusijos vėliava netrukdo niekam“, – skelbia užrašas ant marškinėlių. „Vienoda garbė – būti mūsų draugais ar priešais“, – priduria užrašas ant sportinio nertinio.

Rusams, kurie negali patekti į VDNKh dovanų parduotuves, panašios citatos pirmąsias dvi šių metų savaites buvo rodomos visoje šalyje lauke įrengtuose didžiuliuose ekranuose. „Tautos auksinis rezervas yra jos žmonės“, – buvo primenama gatvėmis einantiems rusams. „Kai kelią nušviečia meilė tėvynei, mes galime viską.“

Tokios kalbos išmokstama kurse „Įvadas į sovietinę diktatūrą“. Niekas negali pamiršti plakatų, kuriuose J. Stalinas, vilkintis šviesiu karinio stiliaus švarku, dalija ledus laimingiems vaikams, iš aukštai žiūri į suartus laukus ir valstiečių minias arba tiesiog išdidžiai žvelgia į tolį. J. Stalino valdymo metais jo atvaizdai lydėjo visur: jie kabėjo pritvirtinti prie pastatų sienų, buvo nešami kaip transparantai paraduose, netgi įaudžiami į kilimus. Kiti vadai, pradedant V. Leninu ir baigiant L. Brežnevu, taip pat pasirūpindavo plakatais, kuriais būdavo įkyriai peršami vienodai didingi ir nuobodūs jų pareiškimai.

Dabartine Kremliaus propaganda nesiekiama įtikinti žmonių, kad gyvenimas Rusijoje saugus ir klestintis. Galbūt viskas prasidėjo nuo to, tačiau Ukrainos karui niekaip nesibaigiant, V. Putinui teko prisitaikyti. Dabar, atkartodamas J. Stalino naratyvą, kad socializmo siekis atneša daugiau sunkumų, todėl reikia stiprinti klasių kovą, V. Putinas naudojasi propaganda ruošdamas Rusiją tolesniam karui.

Ir vargu, ar tai bandoma nuslėpti. Sausio 14 d. VDNKh parodų centre atidarytas Krašto apsaugos ministerijos paviljonas pavadinimu „Armija vaikams. Profesijų miestas. Šalies ateitis“. Tą pačią dieną paroda „Procesas. Francas Kafka ir 20-ojo amžiaus menas“, kuri buvo eksponuojama Maskvoje, Žydų muziejuje (kuris dar žinomas „Tolerancijos centro“ pavadinimu), buvo uždaryta.

Šiandien Rusijai reikia būtent Kafkos parodoje skleistų žinučių: sovietų sistema buvo absurdiška, tačiau pajėgi žiauriai veiksmingai traiškyti nekaltus individus. Vietoje to šiandien rusų gaunamos žinutės sulig kiekviena diena tampa vis labiau militarizuotos ir nepakančios, kaip fasadas, už kurio slepiasi suklastoti rinkimai, silpnėjanti ekonomika ir plintantis smurtas. Potiomkinas didžiuotųsi.

 Komentaro autorė -  Nina L. Chruščiova, Niujorko „The New School“ universiteto tarptautinių reikalų profesorė
 

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2024 m.

 

52795
130817
52791