Investicijų maratonas kliūčių ruože
Nors pernykščių TUI projektų skaičiuojame mažiau, atsilikimas nuo 2022 m. nėra drastiškas: buvo pritraukti 53 projektai (2022 m. – 56).
Tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ (IL) duomenimis, įgyvendinant šiuos TUI projektus, per kelerius metus bus sukurtos 4.125 naujos darbo vietos ir investuota 207 mln. Eur.
Elijus Čivilis, IL vadovas, aiškina, kad dėl užsienio investicijų vyksta arši konkurencija visame pasaulyje – agresyviai investicijas traukia didžiosios valstybės ir aplinkinės šalys, pradedant JAV ir Vokietija, baigiant Lenkija, Vengrija ir Slovakija, kurios pastaraisiais metais investuotojams siūlo dosnią finansinę paramą.
„Seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, mūsų energijos ištekliai yra brangūs, tad turime skirti gerokai didesnį dėmesį naujų konkurencingumo šaltinių sukūrimui, ypač kalbant apie didesnį finansinį investicijų rėmimą“, – agentūros pranešime cituojamas E. Čivilis.
Be investicijų į gamybos sektorių, kuriame daugiausia buvo fiksuojama esamų pajėgumų plėtra, Lietuva, nepaisant globalių makroekonominių ir geopolitinių iššūkių, infliacijos ir masinių atleidimų didelėse technologijų įmonėse, sugebėjo išlaikyti užsienio technologijų įmonių susidomėjimą verslo plėtros galimybėmis šalyje: per 2023-iuosius mūsų šalis laimėjo 31 TUI technologijų sektoriaus projektą.
Toliau auga finansinių technologijų sektorius – 9 bendrovės pasirinko Lietuvą savo veikloms vykdyti ar joms plėsti. Pavyzdžiui, B2B mokėjimų sprendimų teikėja „Hokodo“ pranešė apie planus steigti mokėjimo paslaugų centrą, į Lietuvą žengė ir Bulgarijos „fintech“ vienaragis „Payhawk“, o „Saldo Bank“ pradėjo bankinę veiklą. Tikimasi, kad Lietuvos finansų rinką sustiprins ir pasaulinė konsultacijų bendrovė „Guidehouse”, kuri per ateinančius trejus metus ketina pasamdyti dar 300 specialistų kovai su pinigų plovimu.
Tačiau yra ne tokių džiugių žinių: 2023 m. iš Kauno pasitraukė daugiau nei dešimtmetį šalyje veikęs, gerai mokamas darbo vietas kūręs finansinių paslaugų investuotojas.
Ir nors pranešimų apie ateinančius, plėtrą vykdančius investuotojus girdėti daugiau nei pasitraukimo atvejų, VŽ kalbinti investuotojų patarėjai neatmeta, kad uždaromų verslų bus daugiau.
Investuotojų patarėjai ir verslo atstovai, konstatuodami, kad šalies konkurencingumui kenkia išaugę kaštai, ragina skubiai Vyriausybę imtis priemonių investicinei aplinkai gerinti.
Dera priminti, kad Pasaulio konkurencingumo centro kasmet atnaujinamame vertinime Lietuva smuktelėjo iš 29-os į 32-ą vietą tarp 64 vertintų pasaulio ekonomikų.
Vadinasi, yra kur padirbėti. Nes stambių riedulių, gulinčių investuotojų kelyje, vis dar yra nemažai, dalis jų ten riogso senokai.
Rūta Skyrienė, „Investors’ Forums“ (IF) vykdomoji direktorė, papasakojo apie atvejį, kai investuotojas į stambią gamybos bendrovę jai rėžė, jog „prižadėjome mėnulį ir žvaigždes, o dabar susiduriame su problemomis“.
Verslininkas pirštu bedė į Darbo kodeksą. Šis lankstesnis tapo dar 2015 m., tačiau jo nuostatos tebekliūva investuotojams, tad kodeksą reikia tobulinti. Problemų gamybininkams kyla, pavyzdžiui, dėl naktinio darbo reguliavimo.
Be to, investuotojai seniai kartoja, kad esamas 32% GPM tarifas pajamoms, viršijančioms „Sodros“ lubas (2023 m. – 60 VDU per metus arba 8.425 Eur per mėnesį), yra neteisingas ir nekonkurencingas bei trukdo verslams prisitraukti gerų, patyrusių darbuotojų.
IF vadovė priminė, kad pagal Seimui teiktą, bet iš esmės ten numarintą mokesčių reformą (artėjant rinkimams) 32% GPM tarifas turėjo būti panaikintas ir pakeistas mažesniu tarifu.
Be kita ko, šalies patrauklumui svarbu užtikrinti vienodas veikimo sąlygas, teisės viršenybę ir lygybę tarp skirtingų sektorių.
Tačiau, VŽ nuomone, viena didžiausių problemų tebelieka biurokratija – vis dar atsimušama į vieną iš didžiausių riedulių, užtvenkiančių galbūt kur kas didesnį investicijų srautą.
Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas (LPK) ir „BOD Group“ valdybos pirmininkas, konferencijoje „Verslas 2024“ pabrėžė, kad vykdoma ekonomikos politika šalyje turi būti nuspėjama, o efektyviausias būdas kelti konkurencingumą – mažinti biurokratiją.
„Su daugeliu apribojimų, dideliu popierizmu mes įklimpstame. Ką galėtume tokiu neapibrėžtu laiku padaryti – daug ką supaprastinti, skaitmenizuoti ir pan.“, – kalbėjo LPK vadovas.
Beje, apmaudu buvo išgirsti Aušrinės Armonaitės, ekonomikos ir inovacijų ministrės, įspūdžius iš nesenos viešnagės Vokietijoje – per susitikimus su stambiomis kompanijomis ji išgirdo, kad Lietuvos „vis dar nėra ar ji tik atsiranda pasaulio investicijų žemėlapyje“.
Ta proga ministrė pareiškė, kad „turime stengtis daug labiau, skleisdami žinią apie mus“.
O tai ką tuomet metų metais veikė už šalies žinomumą atsakingos institucijos?
