J. Petrauskienė. Moterų kvotos valdybose: kokių kompetencijų reikia profesionalėms?

ES direktyva dėl lyčių lygybės listinguojamų įmonių valdybose numato, kad bent 40% nevykdomųjų direktorių arba 33% vykdomųjų direktorių pozicijų užimtų nepakankamai atstovaujama lytis, dažniausiai – moterys.

Šiuo metu ES valstybėse narėse moterys sudaro tik nedidelę dalį bendrovių valdybų narių – 2022 m. duomenimis, tik 27,5%. Lietuva šiuo klausimu atsilieka nuo ES vidurkio – lietuviškų bendrovių valdybose moterys sudaro tik 22,3% narių.

Registrų centro duomenimis, organiškas progresas Lietuvoje vystosi itin lėtai – per pastaruosius 7 metus moterų skaičius vidutinėse ir didelėse šalyje registruotų ir veiklą vystančių bendrovių valdybose išaugo tik 3%, o bendrovių vadovių pareigose – vos 1%.

ES statistikos duomenimis, progresui toliau vystantis tokiais pačiais tempais, prireiks daugiau nei trijų dešimtmečių pasiekti visišką lyčių balansą bendrovių valdybų narių gretose.

Tuo tarpu ES direktyvos pasiūlymas turėtų būti įgyvendintas jau iki 2026 m., tad artėjant nustatytam terminui ir Lietuvoje padaugėjo aršių diskusijų, kad vietą valdyboje turėtų užtikrinti ne kvotos, bet narių patirtis ir kompetencijos.

Tik diskusijose taip aiškiai ir nepasakoma, kokios kompetencijos reikalingos. Dažniausiai teigiama, kad svarbiausia vadovaujamo darbo patirtis, kurios moterys neretai turi mažiau nei vyrai, tad ir valdybos sandara formuojama atitinkamai.

Vis tik strateginio valdymo ekspertai visoje Europoje sutaria, kad vien vadovavimo patirties nepakanka, ir papildomos kompetencijos ne tik padeda pasiekti geresnių rezultatų, bet ir suteikia didesnius šansus valdybose pelnytai atsidurti moterims.

 Tad ko gi reikia geram valdybos nariui?

Darbas valdyboje – atskira kompetencija

Idealiu atveju, valdybos narių kompetencijas sudaro dvi dalys – profesinė ir darbo su valdyba. Viešajame diskurse Lietuvoje dažniausiai diskutuojama apie pirmąją – valdybos narių profesines ir vadovavimo patirtis. Vis tik nepelnytai pamirštama antroji dalis – valdybos nariai turi būti ne tik savo srities profesionalai, bet ir išmanyti strateginę valdyseną bei žinoti, kaip vyksta darbas valdybose, kokia jos narių funkcija ir kur yra jų veiklos ribos.

Darbo valdybose turi būti mokomasi atskirai – tam net sukurti specialūs mokymai, po kurių laikomi egzaminai. Pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir visoje Europoje vertinamas lietuviškas „Baltic Institute of Corporate Governance“ sertifikatas. Ši organizacija visose trijose Baltijos šalyse išleido daugiau nei tūkstantį sertifikuotų narių.

Vis tik Lietuvoje dar gajus požiūris, kad valdybos nariams pakanka būti savo srities žinovais, o pirmininku kone nerašytomis taisyklėmis tapti turėtų buvęs įmonės vadovas. Remiantis geraisiais lyderiaujančių kompanijų Europoje pavyzdžiais, tokios praktikos žalingos, nes reikšmingai sumažėja valdybų efektyvumas, įmonių pelningumo potencialas ir užkertamas kelias į valdybas ateiti tikrai profesionaliems jų nariams, įskaitant ir moteris.

Be to, stingant žinių dažnai padaromos esminės struktūrinės valdybos formavimo klaidos, apsunkinančios valdybos darbą nuo pat pradžių. Lietuvoje dažnai matome, kai vienoje komandoje samdomi ir vadovaujantys (angl. executive), ir nevadovaujantys (angl. non-executive) valdybos nariai, kai pasaulyje įprastai tokios valdybos atskiriamos dviem lygiais arba, remiantis skandinavišku modeliu, formuojamos tik iš nevadovaujančių valdybos narių.

Reikalingas platus žinojimas

Ne mažiau svarbu, kad valdybos nariai būtų kompetentingi patarėjai ne tik strateginės valdysenos ar savo srities klausimais, bet ir bendrinėse strateginėse temose. Pavyzdžiui, diskutuojant apie įmonės rizikų valdymą, žmogiškuosius išteklius, komunikaciją ar finansus. Tai leidžia kompetentingai dalyvauti balsavimuose dėl svarbiausių kompanijos sprendimų, neužkraunant visos atsakomybės ant vieno ar kelių narių pečių. Valdyboje sprendimai priimami kolegialiai, bet atsakomybė – asmeninė, todėl reikia pasitikėti ir tikėti savo sprendimu, bei, esant reikalui, būti pasiruošus priimti asmeninę atsakomybę.

Dar daugiau – valdybos turi atliepti savalaikius rinkos pokyčius ir naująsias tendencijas, kad brėždami įmonės strategines gaires gebėtų išlaikyti kompanijų konkurencingumą. Todėl ypač reikalingos gilesnės nei paviršutinės žinios apie svarbiausias temas šiandien. Pavyzdžiui, Europos ir pasaulio  įmonių valdybose vienas svarbiausių aspektų yra kibernetinis saugumas, daug diskutuojama apie tvarumą, valdybų darbotvarkėse reikšmingą dalį užima aplinkosaugos, socialiniai ir valdysenos (angl. environmental, social, and governance, ESG)  klausimai.

Galiausiai, dažnai pamirštama, kad valdybos nariams reikalingos ir tam tikros bendrinės minkštosios kompetencijos. Pavyzdžiui, gebėjimas įsiklausyti, rasti kompromisus, įgalinti darbuotojus ar mąstyti kritiškai. Tokių savybių reikia ir kitose pozicijose, tačiau valdybose jos yra gerokai svarbesnės dėl atitinkamo darbo pobūdžio – valdybos yra strateginis ir sprendimus priimantis organas, todėl turi įgalinti komandas, kartu pernelyg nesikišdamos į jų kasdienį gyvenimą.

Tokių savybių svarba ypač juntama, kai valdybos pirmininku paskiriamas buvęs įmonės vadovas, kuriam sunku atsieti save nuo kasdienės veiklos, į problemas žvelgti iš tinkamos distancijos ir situacijas vertinti nešališkai.

„Vadovas“ ne visada lygu „strategas“   

Be jokios abejonės valdybos nariams būtina ir aukščiausio lygio vadovaujamojo darbo patirtis. Bet labai svarbu prisiminti, kad greta to valdybos nariams būtinas specifinis strateginės valdysenos kompetencijų rinkinys, susikuriamas tik specialiai mokantis.

ES įvairovės kvotos turėtų padėti tai pajusti praktiškai, prie valdybų prisijungiant galbūt kartais ir mažiau nei vyrai vadovavimo patirties turinčioms, bet tokiam darbui būtinų specifinių kompetencijų įgijusioms moterims.

Komentaro autorė - Jurgita Petrauskienė, Nepriklausoma sertifikuota valdybų narė