E. Leontjeva. Kokių dovanų reikia verslui ekstremaliomis sąlygomis?
Trapioje geopolitinėje situacijoje, o dar ir artėjant rinkimams verslui reikia ne ko kito, o pagarbos, jo vaidmens pripažinimo ir susitelkimo drauge kurti Lietuvą. Padėtis reikalauja kaip niekad puoselėti verslui palankų ir pagarbų klimatą, vertinti kiekvieną veikiančią įmonę ir pagaliau nustoti menkinti privatų verslą. Juk kito būdo – kaip kepti duoną ir patenkinti mūsų kasdienius poreikius mes neturime.
Mūsų Konstitucija jau daugiau kaip trisdešimt metų skelbia, kad „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“. Kai šie principai neigiami arba iš jų šaipomasi be jokių pasekmių, paminami pamatiniai Konstitucijos principai. O rinkiminiai metai kelia riziką, kad verslo niekinimo atvejų padaugės.
Bet juk verslas Lietuvoje išsivadavo iš sovietinio palikimo, sukūrė aukštą kultūrą, pagal šalies pasiekimus pirmauja ES. O dabar, deja, laikosi „ant plauko“. Užsienio investicijos į mūsų kraštą nesiveržia, nes yra pažymėtos didelės rizikos žyme, tad erzinti čia jau veikiančius žmones yra neatsakinga. Kiekvienas atgrasus žodis, kaltinimas godumu ar atsainumu klibina mūsų ekonomikos pamatus. Žmonės ir kapitalas mūsų laikais yra labiausiai mobilūs veiksniai.
Jeigu valstybės vadovams rūpi vienybė, viešos patyčios iš privataus verslo turi būti užkardytos, o prilyginantys verslą blogiui turi žinoti, kad jų už tai laukia padariniai. Suprantame, kad politikai orientuojasi į elektorato daugumą, o verslininkai yra mažuma, bet juk ir ši mažuma, kaip visos kitos Lietuvoje, privalo būti apsaugota.
Paklydusių žmonių ir blogų poelgių yra visose gyvenimo sferose ir socialinėse grupėse. Mokyklose, viešajame transporte, poliklinikose ir šeimose pasitaiko apgavysčių, vagysčių, nuodėmių ir klaidų. Ten, kur susitelkia visų materialiniai interesai, ribotų išteklių sandūroje – versle – ir iššūkiai moralei yra didesni. Kas ten nepabuvojo, vargu, ar tai gali įvertinti. Puoselėti verslo moralę įmanoma tik pripažinus, kad verslas nėra blogis, o kiekvienas jame priimamas sprendimas yra moralinis pasirinkimas. Suklydus vienam, mąstykime apie žmogaus prigimtį ir nekaltinkime visų.
Verslininko-kūrėjo vaidmuo šiandien yra kaip niekad svarbus palaikant šalies gyvybingumą. Juk būtent jis jungia daugybę ekonominių veiksnių, kurie nuolat keičiasi, pulsuoja, sudarydami tūkstantį naujų kombinacijų. Kainos auga – problemos, ima mažėti – irgi problemos, tik kito pobūdžio. O kur dar apyvartinės lėšos, palūkanos, eksporto draudimas, o rinkos slysta iš po kojų ir investicijų grąža – kaip smėlis rankoje. Tūkstantis neapibrėžtumų, ekonominių ir moralinių dilemų, iš kurių verslininkas privalo išgauti teigiamą rezultatą. Pelną, kuris būtinas veiklos tęstinumui!
Visgi, būtent pelno siekimas verslui yra prikaišiojamas kaip nuodėmė. Koks paradoksas – visuomenė nori tvarios ekonomikos, bet nesupranta, kad tvarumo pagrindas – pelnas. Svarbu, kokiomis priemonėmis jis pasiektas. Ir dar, kiek kliūčių kelyje tenka įveikti.
Per 33 metus Lietuvoje taip ir nebuvo įkurtas verslo ombudsmenas, kuriam būtų galima skųsti biurokratinius vilkinimus, sujauktus investicijų planus, pažeistus teisėtus lūkesčius, kur būtų drausminami baimę sėjantys tikrintojai. Šiandien mes nebeturime laiko atskiriems skundams svarstyti. Skųsti ir keisti reikia pirmiausia mentalitetą, kuris priešina privačią nuosavybę ir verslą su visuomene, pamirštant, kad gerovė kuriama ne perskirstymu.
Didžiausia dovana būtų, jeigu politikai susitartų, dovanotų mums metus vidinės santarvės ir sutelktų visuomenę kurti. O ten, žiūrėk, ir įprastume gyventi pagarbiai. Ir mūsų BVP šautų aukštyn, nepaisant išorinių aplinkybių. Juk žmonės gali tiek daug, kai jie susitelkę kūrybai, nepjudomi ir neskaldomi.
Komentaro autorė - Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė
