Apdulkėjusių dovanėlių įkaitai
Kalbame apie valstybės pinigus, ir ne tik. Gal daugiau apie valstybinį mąstymą.
Praėjusią savaitę Estijos ministrų kabinetas nusprendė, kad ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos bei įmonės, taupydamos pinigus, atsisakys įvairiausių suvenyrų užsakymų ir platinimo. Taip pat – ir jų dovanojimo.
„Pagaminti visiems šiems gobtuvams, termosams ir rašikliams reikia daug gamtos išteklių, o galų gale šios suvenyrų masės be reikalo guli lentynose. Taip dovanoti dovanas už mokesčių mokėtojų pinigus nėra nei ekonomiška, nei protinga“ – portalui err.ee paaiškino Kaja Kallas, Estijos premjerė.
Pasak jos, ministrų kabineto posėdyje sutarta, kad dovanų ir reklaminių suvenyrų būtų atsisakyta ne tik ministerijose, bet ir savo srities organizacijose, fonduose, įmonėse.
„Vyriausybės nariai daug bendrauja su žmonėmis, pasirodo valstybės institucijose ir organizacijose, nereikia nei man, nei kitam politikui už tai dovanoti atminimo dovanėlių“, – sakė K. Kallas.
Tarp išimčių lieka protokolinės dovanos, turinčios savo vietą tarpvalstybinėje komunikacijoje.
Tiesa, ne visos ministerijos dėl to trykšta džiaugsmu. Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerija argumentuoja, kad suvenyrai ir dovanos yra svarbus darbuotojų įvertinimo ženklas.
Kultūros ministerija aiškina, kad suvenyrai keliauja iš šalies: dovanojami vizitų užsienyje metu, svečiams iš užsienio arba kaip protokolinės dovanos. Ši ministerija pernai suvenyrams išleido 73.500 Eur, šiemet – 40.000 Eur. Tačiau ir „kultūrininkai“ visgi sutinka – reikėtų pradėti taupyti.
O Lietuvos valstybinėse institucijose tebeklesti suvenyrų, dovanėlių bei kitokių niekučių kultūra, labai jau primenanti sovietines tradicijas. Už valdiškus pinigus perkamos įvairiausios statulėlės, vazelės, dėžutės, paveiksliukai – sąrašą galima tęsti be galo, nes tokių pirkėjų ir dovanotojų fantazija neišsenkanti.
Visi tie „lobiai“ dažniausiai dulka lentynose, voliojasi stalčiuose ar net keliauja į šiukšliadėžes. Institucijų – daug, „dosnių“ iniciatorių – dar daugiau, tad kasmet vėjais paleidžiamos net ne dešimtys, ne šimtai, o tūkstančiai ir dešimtys tūkstančių eurų.
Ir dar, kaip sako estai, visa ta niekniekių gamyba pareikalauja gamtos išteklių.
Tarkim, ministerijos ar jų padaliniai retkarčiais ir „pasikuklina“ (nes lėšų tam pristinga), tačiau Seimas – tikras klondaikas išlaidautojams.
Parlamento Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, sausį–birželį Seimo narių parlamentinei veiklai skirtos lėšos sudarė 921.873 Eur.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, ši suma šiek tiek didesnė, tuomet panaudota per 894.000 Eur.
Beveik milijoną eurų per pirmąjį pusmetį parlamentarai išleido transportui, biurų ir įrangos nuomai, suvenyrams, kanceliarinėms prekėms ir kt.
Taigi, ir čia – suvenyrai. Už tūkstančius eurų. Per pusmetį. Konservatorė Angelė Jakavonytė jų pirko už 4.468 Eur, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai Valius Ąžuolas ir Antanas Vinkus – atitinkamai už 3.754 bei 3.592 Eur, Mišrios Seimo narių grupės narys Jonas Pinskus – už 3.515 Eur.
Formaliai lyg ir neprikibsi: Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla: biuro, kompiuterinės technikos nuomai, ryšio paslaugoms, transporto išlaidoms, automobilio eksploatacijai, suvenyrams, gėlėms, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms ir pan.
Tačiau ar tai reiškia, kad skiriamą sumą būtina „įsisavinti“ – ištaškyti vargu ar kam reikalingiems suvenyrams, saldumynams, gėlėms, už kurias paklojamos įspūdingos sumos – kai kurie parlamentarai per tris mėnesius vien joms atseikėjo daugiau nei po pusę tūkstančio eurų.
Ką tos puokštės pralinksmino, nežinia. Nes atsiskaityti taigi nereikia. Tad galima savo ar draugų būstą papuošti.
Galima ir detektyvų prisipirkti. Nes juk tie pinigai „priklauso“, kaip nepaimsi... Jei jau pripuolei prie valdiškų pinigų šaltinio, tai lai jis sruvena pro pirštus laisvai.
Antrasis pusmetis, VŽ nuomone, greičiausiai taupumu irgi nepasižymės. Keičiasi partijos, keičiasi Seimo nariai, nesikeičia tik metų metais puoselėjamos išlaidavimo „tradicijos“.
Artėja gražiausios metų šventės – šv. Kalėdos. Gal politikai, valstybės tarnautojai bei Seime sėdintys tautos išrinktieji bent šiemet imtų ir nepirktų niekam nereikalingų niekniekių, kurie euras prie euro stambiomis valdiškų pinigų sumomis išvirsta. Pasveikinti žmones galima nuoširdžiais ir prasmingais linkėjimais.
O žengus pirmą tokį žingsnį, gal ir Lietuvoje prigis nauja Estijos iniciatyva.
