M. Schinas. Darbo jėgos migracijos persvarstymas. Ko Europai reikia dabar

Estijoje trūksta suvirintojų. Nyderlanduose nepakanka inžinierių. Portugalijoje sunku rasti statybos darbuotojų. Visoje Europos Sąjungoje darbdaviai susiduria su dideliu ir nuolatiniu įgūdžių ir darbo jėgos trūkumu. Padėtis tik blogės. Jei imsimės tinkamų priemonių, dėl Europos žaliosios pertvarkos iki 2030 m. bus sukurta 1–2,5 mln. naujų darbo vietų. Skaitmeninė pertvarka padidins tiek informacinių ir ryšio technologijų specialistų, tiek bazinių skaitmeninių įgūdžių turinčių žmonių paklausą ES. Tai gera žinia visiems ir mūsų pramonės strategijos sėkmės ženklas. Tačiau šios pastangos bus bevaisės, jei šį ekonominį atgimimą skatinančioms įmonėms trūks darbuotojų.

Pastangos panaikinti didėjančias spragas darbo rinkoje turi būti pradėtos pačioje Europos Sąjungoje: remiant darbuotojus, taikant aktyvias darbo rinkos priemones ir perkvalifikuojant vidaus darbo jėgą. Tai sritis, kurioje ES nenuilstamai deda pastangas ir skiria finansavimą, kad būtų remiamas, o svarbiausia – pasitelkiamas visas ES specialistų potencialas. Tačiau iš visų rodiklių matyti, kad to nepakanka paklausai patenkinti.

Užimtumo lygis ES yra kaip niekad aukštas. Tačiau per pastarąjį dešimtmetį laisvų darbo vietų rodiklis padvigubėjo ir 2022 m. ES vidutiniškai siekė 2,9%. Lietuvoje praėjusiais metais neužimta buvo 2% darbo vietų. Tai reiškia, kad tam, kad Europa išliktų konkurencinga, turėsime kitur pradėti ieškoti žmonių, kurie užpildytų šias laisvas darbo vietas.

Būtent šioje srityje turėsime pasitelkti darbo jėgos migraciją. Turime dėti daugiau pastangų, kad Europa taptų patrauklia vieta specialistams iš viso pasaulio. Ne atsitiktinumas, kad darbo ieškantys asmenys iš viso pasaulio kaip pageidaujamą paskirties vietą renkasi Naująją Zelandiją, Australiją, JAV ir Kanadą, ir tai lemia ne vien faktas, kad jose kalbama angliškai. ES teisėtos migracijos taisyklės yra pernelyg sudėtingos, nekoordinuojamos ir orientuotos tik į aukštos kvalifikacijos migrantus.

Tiesą sakant, šiuo metu Europai labiau reikia vilkikų vairuotojų, nei tam tikrų siaurų sričių mokslininkų. Siekdama padėti pritraukti specialistų į ES, Komisija šiuo metu kuria Bendrijos specialistų rezervą – naują pasiūlos ir paklausos derinimo sistemą, kurioje ES darbdaviai tiesiogiai susiejami su visų lygių įgūdžių darbo ieškančiais asmenimis visame pasaulyje. Nuo mūrininkų ir autobusų vairuotojų iki gydytojų ir slaugytojų: kai yra spragų, kurias reikia užpildyti, o pasiūla ES negali patenkinti paklausos, turime pritraukti mums reikalingų specialistų.

Į sistemą bus įtrauktos tik trūkstamos profesijos, o tai reiškia, kad ieškome žmonių tik siekdami užpildyti tas darbo vietas, kurioms ES įmonės negali rasti reikiamų darbuotojų vietoje. Sprendimą dėl dalyvavimo sistemoje priims nacionalinės vyriausybės. Tačiau ekonominiai dalyvavimo sistemoje argumentai yra svarūs.

Tokia tvarkinga ir teisėta darbo jėgos migracijos sistema taip pat atgraso nuo neteisėtos migracijos ir bus svarbi ES užsienio politikos priemonė. Tai gali padėti mums bendradarbiauti su kilmės ir tranzito šalimis, kad būtų sumažintas neteisėtai atvykstančių asmenų skaičius ir sustiprintas bendradarbiavimas readmisijos srityje.

Būkime realistai: neturėdami tam tikros tikslinės darbo jėgos migracijos į ES, negalėsime įgyvendinti plataus užmojo žaliosios ir skaitmeninės pertvarkos tikslų. Taip pat negalėsime padaryti pačių paprasčiausių dalykų – užtikrinti, kad mūsų slaugos namuose netrūktų darbuotojų.

Šioje srityje ES gali labai daug laimėti, tačiau gali ir labai daug netekti.

Komentaro autorius – Margaritis Schinas, Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas

Komentarai