Jei nori apsiginti – reikia gintis
Toks terminas būtų taikomas ir susimokant Kinijos bei kitų trečiųjų šalių tiekėjams.
Pavėlavusios atsiskaityti įmonės mokėtų delspinigius už kiekvieną uždelstą sąskaitą, o delspinigių būtų draudžiama atsisakyti. Daugiau apie tai skaitykite čia.
EK tvirtina, kad pokyčiai būtini, nes dabartinė direktyva neapsaugo verslo, ypač smulkaus ir vidutinio (SVV), nuo neigiamos vėluojančių mokėjimo įtakos – joje nėra pakankamų atgrasančių priemonių, neužtikrinami žalos atlyginimo mechanizmai.
Komisijos argumentai skamba rimtai. Per metus ES valstybėse išrašoma apie 18 mlrd. sąskaitų faktūrų, o pusė jų laiku nepamokamos. ES ekonomika dėl pavėluotų mokėjimų kasmet netenka 8,74 mlrd. Eur. Dėl laiku neapmokamų sąskaitų įvyksta ketvirtadalis verslo bankrotų.
Pokyčiai būtų didžiuliai. Dabartinė direktyva (ir ją į Lietuvos teisę perkėlęs įstatymas) numato, kad standartinis atsiskaitymo terminas (už ne maisto prekes) tarp verslo subjektų yra 60 dienų, tačiau įmonės gali susitarti ir dėl ilgesnio termino.
Verslas tvirtina, kad 30 dienų taisyklė atneštų daug daugiau žalos nei naudos.
„Šis klausimas turi dvi puses. Įmonei, su kuria atsiskaitoma per 30 dienų, tai, žinoma, būtų gerai. Tačiau dažniausiai smulkieji vieni su kitais ir bendradarbiauja. Kadangi kredito įstaigos turėti reikalų su smulkiaisiais nenori ir paskolų jiems neteikia, nedidelei įmonei per 30 dienų atsiskaityti būtų labai sudėtinga, ji tam tiesiog neturėtų apyvartinių lėšų“, – aiškina Dalia Matukienė, Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Anot Andriaus Romanovskio, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento, didžiausia pasiūlymo problema ta, kad norima 30 dienų taisyklę pritaikyti visiems verslams, pagal vieną kurpalį vertinant, kad tiekėjas visada yra smulkus, o pirkėjas – stambi įmonė.
„Bet būna ir priešingai – kai tiekėjas yra stambus, o pirkėjas – smulkus. Tokiu atveju atsiskaitymo terminai, dėl kurių jie susitaria, gali būti to smulkaus pirkėjo konkurencinis pranašumas, kurio jis netektų“, – aiškina LVK vadovas.
Europos prekybininkus vienijančios organizacijos „EuroCommerce“ skaičiavimu, mokėjimų terminų sutrumpinimas visoje ES sukels apie 150 mlrd. Eur likvidumo trūkumą, kurio įmonės pačios nesugebės įveikti dėl ribotų galimybių skolintis ir didelės kreditavimo kainos.
„Perkančioms įmonėms reikės kredituotis, nes trumpesni atsiskaitymo terminai sumažins apyvartines lėšas. Kai kreditai koncentruosis viename sektoriuje, augs rizika, su ja – ir palūkanų normos, iš paskos – infliacija“, – pasekmių grandinę vardija Rūta Vainienė, „EuroCommerce“ priklausančios Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė.
Asociacija Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (EIM) jau įteikė savo argumentus, kokią žalą, jos vertinimu, verslui padarytų 30 dienų taisyklė, ir paprašė, formuluojant Lietuvos poziciją, jai nepritarti. Raštą ministerijai rengia ir LVK.
Ministerija VŽ nurodė, kad tokios pozicijos ji ir žada laikytis, tačiau pabrėžė laukianti aktyvaus kitų Lietuvos verslo atstovų įsitraukimo.
VŽ nuomone, jei verslas mato EK iniciatyvoje grėsmių, jis turi verstis per galvą, teikdamas įžvalgas ir argumentus, kuriais galėtų remtis Lietuvos institucijos.
Į šį klausimą neturėtų formaliai pažiūrėti ir EIM. Jei Lietuvos verslo argumentai rimti, reikia stengtis suderinti pozicijas su ES valstybėmis, kurių verslo 30 dienų taisyklė taip pat netenkina. Bendras balsas turi daugiau galimybių būti išgirstas.
Lietuvos verslo organizacijos gali savo nuomonę išsakyti ir tiesiai EK. Komisijos interneto puslapyje galima rasti dešimčių Vokietijos, Danijos, Belgijos, Čekijos, Ispanijos, Italijos, Prancūzijos, Austrijos, Nyderlandų asociacijų, atstovaujančių įvairiems verslams, pozicijas. Nė vienos nuomonės iš Lietuvos čia kol kas nematyti.
REKOMENDUOJAME
