R. Vilpišauskas. Amerikos pasaulis

JAV pergalė Šaltajame kare grąžino Lietuvai ne tik laisvę tiesos paieškoms, bet ir galimybę susieti savo raidą su Vakarų sąjungininkais. Šaltojo karo metais nepamainoma Vakarų Europos saugumo bei integracijos palaikytoja Amerika tapo ir Lietuvos bei kitų demokratinių šio regiono valstybių saugumo teikėja. Abiejų JAV pagrindinių partijų remiama vizija – kad Europa taptų laisva, taiki ir klestinti, buvo įgyvendinama plečiant NATO ir remiant ES plėtrą.

Deja, „istorijos pabaigos“, kurią turėjo simbolizuoti visame pasaulyje išplitusios liberalios demokratijos ir rinkos ekonomikos vertybės, iliuzija netrukus išsisklaidė. Pasaulyje iš tiesų sparčiai augo tarpusavio ryšiai, o politikos ir verslo elitas Vakaruose tikėjo, kad jei auganti prekyba sutaikė Vokietiją ir Prancūziją, tai sutaikys ir Vakarus su Rusija bei Kinija. Tačiau, kaip dabar žinome, tie išaugę tarpusavio priklausomybės ryšiai ne transformavo autokratines valstybes, bet tapo spaudimo priemone tarpusavio santykiuose.

Auganti Kinija elgėsi vis agresyviau, o pačioje Amerikoje stiprėjo balsai, kritikuojantys globalizaciją bei JAV rūpinimąsi kitų pasaulio regionų reikalais. Barackas Obama buvo paskutinis JAV prezidentas, kuris, sutelkęs dėmesį į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną bei kritikuodamas Europos sąjungininkus dėl pernelyg menko jų indėlio į kolektyvinę gynybą, kartu mėgino sustiprinti ryšius su ES.

B. Obamos iniciatyva 2013 m. buvo pradėtos derybos tarp JAV ir ES dėl laisvos prekybos ir investicijų sutarties. Jos potencialią reikšmę iliustravo tuo metu išsakyta Zbigniewo Brzezinskio tezė, kad sutartis sustiprintų Vakarus ir padėtų išsaugoti jų įtaką kylančios Kinijos pasaulyje. Deja, derybos tarp JAV ir ES nutrūko, kai JAV prezidentu tapo Donaldas Trumpas. Joe Bidenas ne tik nepasiūlė atgaivinti derybų, bet iki dabar nesutinka galutinai panaikinti D. Trumpo administracijos įvestų muitų iš ES importuojamam plienui ir aliuminiui.

Šis kontekstas svarbus todėl, kad po metų JAV vyks turbūt svarbiausi XXI a. prezidento rinkimai. Nepaisant jam pradėtų baudžiamųjų bylų, tikėtina, jog būtent D. Trumpas vėl taps nuo Ronaldo Reagano idėjų vis labiau tolstančios Respublikonų partijos kandidatu. Jo įtaką partijai patvirtina jo paremto kandidato į Atstovų Rūmų pirmininkus Mike‘o Johnsono išrinkimas. Pastarasis anksčiau balsavo prieš JAV paramos Ukrainai skyrimą, o Respublikonų partijoje vykstantys ginčai jau dabar riboja Amerikos lyderystę šiuo Europos saugumui svarbiu klausimu.

Kaip rodo buvusių D. Trumpo patarėjų prisiminimai, pirmosios kadencijos metu jis svarstė išvesti JAV iš NATO ar suspenduoti Aljanso sutarties 5 str. įsipareigojimus. Jei kitais metais jis laimės prezidento rinkimus, tikėtina, kad rinksis tokius patarėjus, kurie nebebandys jo nuo to atkalbėti, tuo labiau įtikinti didinti JAV pajėgų dislokavimą Vidurio Europos šalyse. JAV pasitraukimo iš NATO perspektyva jau nėra vien būdas paspausti europiečius didinti išlaidas gynybai. Matant Amerikos politinį susipriešinimą ir polinkį atsiriboti nuo išorės pasaulio, JAV pasitraukimo iš NATO scenarijus tampa vis labiau įmanomas.

Tai radikaliai susilpnintų Lietuvos ir kitų Europos sąjungininkių saugumą. Pirmiausia europiečiai turėtų dėti kuo daugiau pastangų, kad tai neįvyktų. Bet metas galvoti ir apie kitus scenarijus bei jiems ruoštis. Bet kokiu atveju neišvengiamai turi būti dar didinamos išlaidos gynybai ir spartinamas pasirengimas Lietuvoje priimti kuo daugiau Vokietijos ir kitų sąjungininkų karinių pajėgų.

Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius