R. Skyrienė. Ko dar, be pilnesnio savivaldybių iždo, galime tikėtis iš visuotinio NT mokesčio?
Mokestis reikalingas visų pirma todėl, kad jo įvedimas padės stiprinti savivaldą. Iš NT mokesčio surenkamos lėšos atiteks savivaldybėms, kurios įgis daugiau galimybių gerinti viešąsias paslaugas ir infrastruktūrą. Vadinasi, savivaldybės įgytų daugiau apčiuopiamų galimybių tvarkytis, konkuruoti, pritraukti investicijų. Kita vertus, nors NT ekspertai teigia, kad mokestis dėl savo dydžio neturės didesnės įtakos NT rinkai, galima tikėtis, kad ilgainiui jis galėtų tapti svertu pasiūlai, o tuo pačiu ir NT kainoms rinkoje balansuoti.
Galiausiai, toks mokestis reikalingas ir siekiant teisingumo visuomenėje. Jeigu sutinkame, kad NT yra vertingas turtas, kurį būtina apmokestinti, tai šį mokestį turėtų mokėti visi tokio turto valdytojai, o ne tik labai nedidelė visuomenės grupė, kaip kad yra dabar. Tad mokesčio visuotinumas ir teisingumas yra svarbiausi principai.
Proga atsisakyti atgyvenusių lengvatų
Dabar yra siūloma, kad NT mokestį turėtų mokėti tie gyventojai, kurių turto vertė viršytų 1,5 medianos. Tai reikštų, kad jeigu mieste būtų būstai, kurių vertės siektų 10, 20, 30, 40, 50 tūkst. Eur, NT mokestį turėtų mokėti tie savininkai, kurių būstas būtų vertas daugiau nei 45.000 Eur.
Vis dėlto, pradiniame NT mokesčio projekte buvo palikta daug visuotinio mokesčio sąvokai iš esmės prieštaraujančių išimčių. Pavyzdžiui, nuo mokesčio būtų atleidžiamos profesinės sąjungos, asociacijos, religinės bendruomenės ir dar daugelis kitų ūkio subjektų, tarsi pamirštant, kad kiekvienas iš jų veikdamas vis tiek naudojasi konkrečios savivaldybės infrastruktūra. Be to, numatytos mokestinės lengvatos neskatintų efektyviau naudoti valdomo NT, iškreiptų faktines tokio turto išlaikymo ir priežiūros sąlygas, neskatintų efektyviai tokį turtą išnaudoti ir sudarytų prielaidas nesąžiningai konkurencijai.
Todėl siekiant sąžiningesnio ir teisingesnio gyventojų, įmonių ir organizacijų indėlio į savivaldybių infrastruktūros plėtrą ir gyvenimo kokybės gerinimą, visi nekilnojamo turto objektų savininkai turėtų prisidėti ir mokėti savivaldybei konkretų NT mokestį. Šiuo atveju pritariame parlamentaro Kęstučio Masiulio pateiktiems pasiūlymams NT mokesčio įstatymo projektui, numatantiems, kad mokesčio lengvata nebebūtų taikoma savivaldybės, bendrijų ir centrų NT, naudojamam tik nekomercinei veiklai, taip pat profesinių sąjungų NT, naudojamam tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai bei Lietuvos banko NT. Vis dėlto, ties šių lengvatų atsisakymu politikai galėtų nesustoti. Apmokestinamas turėtų būti ne tik savivaldybių, bet ir valstybės valdomas nekilojamasis turtas.
Politikų racionalumo išbandymas
Apskritai, bet kokias lengvatas valstybė turėtų taikyti jas itin apgalvojusi ir tik ypatingais atvejais. Dabar neretai susidaro įspūdis, kad yra priešingai: tradiciškai „privilegijuotoms“ visuomenės grupėms lengvatos paliekamos, tačiau toms sritims, kurių plėtrą bent jau žodžiais siekiame skatinti, bandoma užkrauti didžiausią mokesčių naštą. Tokį paradoksą matome kad ir tvariojoje energetikoje – nors Lietuva siekia ambicingų tikslų pereiti prie energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių, ilgą laiką vėjo jėgainės buvo apmokestinamos maksimaliu NT mokesčio tarifu.
Manome, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovo Mindaugo Lingės pasiūlymas nustatyti fiksuotą 0,5% mokesčio tarifą šiems statiniams iki 2031 m. gruodžio 31d dienos, geriau atliepia pačios valstybės iškeltus tikslus užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir padeda šiuos tikslus įgyvendinti.
Tuo tarpu siūlymą leisti pačioms savivaldybėms nustatyti NT mokesčio tarifą įvedant 0,05 – 4% žirkles, vertiname nevienareikšmiai. Viena vertus, atrodo logiška savivaldybėms suteikti teisę spręsti, kaip apmokestinti jose esantį NT. Juk vietos valdžia geriau negu centrinė žino infrastruktūros poreikius ir gali efektyviau planuoti jos plėtrą. Juolab kad panašių mokesčių – žemės, komercinės paskirties NT, - administravimas savivaldybėms iki šiol sekėsi visai neblogai. Kita vertus, kyla abejonių, kiek objektyviai savivaldybių tarybos gebės priimti sprendimus dėl naujų mokesčių nustatymo gyventojams. Ar gebės vietos politikai būti objektyvūs, bet nebūtinai populiarūs? Į šį klausimą nėra paprasta atsakyti.
Tikimės, kad nepaisant artėjančių rinkimų nors kažkiek objektyvūs sugebės išlikti bent jau centrinės valdžios atstovai. Lietuvai reikalingas visuotinis NT mokestis, kurį derėtų įvesti panaikinant sovietmečiu dvelkiančias ir dažnai nieko bendra su nūdienos visuomenės iššūkiais ir poreikiais neturinčias lengvatas. Ar pasinaudosime atsivėrusia galimybe užtikrinti teisingumą, sąžiningą konkurenciją ir plėsti savivaldos galias? Sužinosime jau visai netrukus.
Komentaro autorė - Rūta Skyrienė, Asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė.
