Investicijos be vizijos

Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 LEZ. Jų infrastruktūrai vystyti nuo veiklos pradžios (1996 m.) panaudota 112,3 mln. Eur Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto lėšų. Tokios zonos buvo sukurtos kaip vienas įrankių pritraukti investicijų.

Per LEZ gyvavimo metus vienos jų pildėsi gana greitai – labiausiai vadinamosiose senbuvėse, tarp jų – Klaipėdos LEZ (veikia nuo 2002 m.), kitose plėtra strigo. Pramonininkų konfederacijos atstovai aiškina: investuotojams patrauklesnė išvystyta infrastruktūra nei vien zonų teritorijose taikomos mokesčių lengvatos.

Šiuo metu dalis LEZ dėlioja plėtros planus: pavyzdžiui, Panevėžio LEZ skelbia nebeturinti laisvos žemės – šiemet čia bus baigtos ir pradės veikti dar trys gamyklos. Kadangi baigiamas subnuomoti visas LEZ plotas, miestas ketina steigti naują 100 ha LEZ  Panevėžio rajone.

Tačiau LEZ plotų didinimo statistika neatskleidžia tikrojo jų veiklos efektyvumo. Valstybės kontrolė (VK), atlikusi laisvųjų ekonominių zonų veiklos vertinimą, konstatuoja: dėl neišvystytos infrastruktūros ir veiklai netinkamų teritorijų visose septyniose šalies LEZ veikla vyksta tik 27% tokių zonų įstatymais pažadėtos teritorijos. Likusieji 73% pridėtinės vertės negeneruoja, nes trūksta investuotojų poreikius atitinkančių sklypų: 29,8% ploto (1.052 ha) sudaro neišvystytos teritorijos, 45,2% (476 ha) teritorijos veikla apskritai negalima (servitutai, apsaugos zonos ir kt.).

Pagrindinis VK atlikto LEZ vertinimo tikslas – įvertinti, ar valstybės strategija dėl laisvųjų ekonominių zonų sudaro prielaidas, kad jų veikla duotų optimalią pridėtinę vertę. VŽ primena: tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra. 

Vertinant išryškėjo nekoks vaizdas: pasirodo, nė vienai iš 7 šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra. Atitinkama ir realybė praktikoje: net 78% (71 iš 91) zonų teritorijoje 2023 m. veikiančių įmonių nevykdė aukštųjų technologijų veiklos.

Būtent tokia veikla užsiimančių įmonių įkurdinimu aktyviau rūpinasi Klaipėdos LEZ: ji pastaruosius dešimtmečius transformavosi iš tradicinės gamybinės teritorijos į tyrimais, inovacijomis ir produktų bei procesų kūrimu grįstą ekosistemą, toliau orientuojasi į aukštesnės pridėtinės vertės projektų pritraukimą.

Pasak Eimanto Kiudulo, Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės vadovo, tokie projektai turi dar vieną vertingą savybę, būtent tokie projektai yra atspariausi įvairioms krizėms.

„Kad LEZ sukurtų didesnę pridėtinę vertę, turi būti įvardyti lūkesčiai dėl jų veiklos, vykdoma kiekvienos zonos veiklos rodiklių peržiūra, atsižvelgiant į ekonominius, geopolitinius pokyčius bei technologinę pažangą, ir didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas aukštųjų technologijų plėtrai. Prieš steigiant naujas LEZ, reikėtų išspręsti šiuos klausimus“, – teigia audito grupės vadovė Jolanta Indriulienė.

Viena pagrindinių mūsų šalies aukščiausiojo lygmens strateginių ekonomikos pokyčių krypčių, numatytų valstybės pažangos strategijoje „Lietuva 2030“, – „dėti visas pastangas pritraukti pasaulio kompanijų investicijas į Lietuvą“. Kaip vienas įrankių, padedančių valstybei pasiekti šį tikslą, – laisvosios ekonominės zonos. Veikiančių LEZ, kaip ir pramonės parkų, pramoninių teritorijų vystymas, jų ribų plėtimas įtrauktas į strategiškai svarbių ekonomikos vystymo projektų sąrašą, o Seimo patvirtintoje (2020-12-11 nutarimu) aštuonioliktosios Vyriausybės programoje kalbama ne tik apie šių zonų vystymo, bet ir apie naujų kūrimo poreikį.

Jos ir kuriamos. Štai Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja iki 2030 m. Lietuvoje įsteigti dar 2 LEZ,  žemei iš privačių asmenų išpirkti būtų panaudota 31,5 mln. Eur. 

Iš valstybės biudžeto visam įgyvendinimo laikotarpiui iki 2030 m. gavus reikiamą finansavimą (360,3 mln. Eur), numatomas ir esamų LEZ, pramonės parkų ir pramoninių teritorijų vystymas.

VŽ nuomone, vaikantis naujų LEZ plotų, derėtų atsižvelgti į Valstybės kontrolės auditorių išvadą: „Valstybės strategija dėl laisvųjų ekonominių zonų ir jų veiklos reglamentavimas nesudaro pakankamų prielaidų, kad jos duotų optimalią pridėtinę vertę, nes šalies mastu nenustatyti lūkesčiai zonų veiklai, jų veiklos rodikliai neambicingi etc.“ 

Kai valstybė beatodairiškai planuoja LEZ plėtrą, neturėdama jokios vizijos, kokios grąžos šalies mastu tikisi iš tokių investicijų, primena situaciją su valstybės valdomomis įmonėmis, kai užmerkiamos akys prieš akivaizdžiai neambicingus jų planus. Kažkaip juk vis tiek galbūt kas nors bus. Regis, politikams atrodo, kad valstybės pinigai nieko nekainuoja.