D. Trumpickas. Kada parduotuvėse vietoje piniginės dažniau trauksime telefoną?

Šįmet paskelbta Europos centrinio banko mokėjimų studija „SPACE 2022“ parodė, kad praėjusiais metais euro zonos šalyse įvyko tam tikras lūžis – ES gyventojai prekybos ir paslaugų atsiskaitymų vietose mokėjimų kortelėmis atliko už didesnę sumą nei grynaisiais. Skaičiuojama, kad per 2022 m. atsiskaitymai kortelėmis sudarė 46%, mobiliosiomis programėlėmis – 4%, o grynaisiais – 42%   visos sumos. Tai pirmas kartas, kai elektroninės atsiskaitymo priemonės pagal šį aspektą pralenkė grynuosius pinigus.

Tiesa, kaip pastebima ataskaitoje, kortelės dažniau naudojamos, kai reikia atsiskaityti už didesnės nei 50 Eur vertės pirkinius. Tuo metu smulkesnės vertės atsiskaitymuose dominuoja grynieji. Tai lemia, kad bendras mokėjimų skaičius grynaisiais yra didesnis nei elektroninėmis priemonėmis, t. y. 59% ir 37% atitinkamai.

Lietuvoje grynieji kiek labiau įsitvirtinę – jais atsiskaitoma 62% atvejų ir jie sudaro beveik tokią pačią dalį (61%) visų atsiskaitymų vertės. Mokėjimai kortelėmis ir mobiliosiomis programėlėmis sudaro 35% proc. visų transakcijų ir 31% jų sumos. Vadinasi, net ir atsiskaitydami už stambesnius pirkinius šalies gyventojai vis dar yra labiau linkę mokėti grynaisiais.

Kita vertus, aiški elektroninių atsiskaitymų populiarėjimo tendencija stebima ir Lietuvoje (atsiskaitymų grynaisiais skaičius per pastaruosius 3 metus sumenko 5 proc. punktais), o šalies gyventojai turi vis daugiau priežasčių rinktis skaitmenines alternatyvas.

Įsivyrauja bekontakčiai mokėjimai

 

Mokėjimo kortelės šalies gyventojams prieinamos jau kelis dešimtmečius, bet ilgą laiką jos labiau atliko pinigų išgryninimo, o ne lygiavertės atsiskaitymo priemonės gryniesiems funkciją. Vartotojų elgsena ypač ėmė keistis atsiradus bekontaktei atsiskaitymo funkcijai, o ją galutinai „prisijaukinti“ padėjo pandemija. Jos metu bekontaktis atsiskaitymas buvo vertinamas kaip saugesnis atsiskaitymo būdas už grynuosius ar kontaktinį mokėjimą.

Kaip rodo „Swedbank“ pirmojo 2023 m. pusmečio atsiskaitymų mokėjimo kortelėmis duomenys, bekontakčių atsiskaitymų dalis šiuo metu sudaro 74% visų operacijų ir 57% visos apyvartos. Jei palygintume su situacija prieš pandemiją 2019-aisiais, tai bekontakčių atsiskaitymų dalis tiek pagal jų skaičių, tiek pagal bendrą vertę yra ūgtelėjusi apie 3 kartus.

Didžiausią bekontakčių atsiskaitymų augimą stebime mažmeninės prekybos sektoriuje, ypač maisto prekių parduotuvėse. Taip pat daugėja atsiskaitymų restoranuose ir kitose maitinimo vietose, po pandemijos apribojimų atsitiesusiuose transporto, avialinijų ir kelionių sektoriuose.

Tuo metu vasarą išauga atsiskaitymų kortelėmis ar mobiliosiomis piniginėmis priėmimo poreikis apgyvendinimo sektoriuje, sezoninių paslaugų vietose (pavyzdžiui, dviračių nuoma) ar sezoninės prekybos (pavyzdžiui, ledai ar vaisiai) vietose. Sezoniškumo veiksnys itin pastebimas kurortinėse vietovėse ir pagrindiniuose turizmo traukos centruose. Visa tai irgi prisideda prie įpročių stiprinimo, kurie vėliau pritaikomi kasdieniame gyvenime.

Telefonas vietoje piniginės

 

Lietuvoje grynuosius iš piniginių vis labiau išstumia ne vien įprastos fizinės kortelės, bet ir palyginti naujos atsiskaitymo per išmaniuosius įrenginius galimybės. „Swedbank“ yra išdavęs daugiau kaip 1,7 mln. kortelių su bekontakčio atsiskaitymo galimybe, iš kurių absoliuti dauguma aktyviai naudojamos. Kiek daugiau nei 300.000 klientų šias korteles yra susieję su telefonais ar kitais išmaniais įrenginiais ir reguliariai naudojasi šia atsiskaitymo funkcija.

Telefonas vis labiau įsitvirtina kaip pagrindinė atsiskaitymo priemonė ir tai lemia ne vien atsiskaitymai fizinėse prekybos vietose. Pavyzdžiui, jau dabar daugiau kaip pusė apsipirkimų internetu atliekama iš mobiliųjų įrenginių, per kuriuos galiausiai ir atsiskaitoma už įsigytas prekes. Interneto parduotuvės vis dažniau kaip vieną iš atsiskaitymo būdų siūlo mokėjimą mobiliąja pinigine, kuriam atlikti užtenka vos kelių spustelėjimų. Kaip ir bekontakčio mokėjimo atveju, tai pagreitina ir supaprastina atsiskaitymo procesą ir tikėtina, kad jau netolimoje ateityje dominuos būtent jis.

Visa tai telefoną paverčia dar svarbesniu įrenginiu atliekant mokėjimus, o prekybininkus ir paslaugų tiekėjus skatina siūlyti tam pritaikytų galimybių. Be to, fizinėse prekybos vietose siekiant optimizuoti apsipirkimo procesą vis dažniau pasiūloma naudotis savitarna su elektroninio atsiskaitymo galimybe.

Atsižvelgus į išvardytas tendencijas, elektroniniai atsiskaitymai taps dominuojančiu būdu ir pagal skaičių, ir pagal apimtį per artimiausius 2-3 metus. Tuo metu įžengę į 2030-uosius daugelis mūsų savo pinigines greičiausiai jau būsime pakeitę telefonais ar kitais bekontakčio atsiskaitymo būdais. Grynuosius iš mūsų gyvenimo vis labiau išstums ne ribojimai ar nuostatos, o patogesni, saugesni ir plačiai prieinami alternatyvūs mokėjimo už prekes ir paslaugas būdai.

 Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius