I. Karulaitytė-Kvainauskienė. Kaip „fintech“ įmonėms paspartinti augimą

Lietuvoje įsikūrusioms „fintech“ įmonėms itin naudingu įrankiu šioje situacijoje gali tapti IPO – pirminis viešas siūlymas, kuomet privati įmonė pirmą kartą parduoda akcijų visuomenei. Trumpiau tariant, IPO metu esami kompanijos savininkai viešai pasiūlo savo valdomų  100%  įmonės akcijų dalį kitiems privatiems ar juridiniams asmenims, norintiems dalyvauti tos įmonės veikloje – tiek nuosavybės, tiek valdymo prasme. Šis sprendimas verslams gali padėti pritraukti reikalingų pinigų bei naujų partnerių.

Išbandė ir nepasigailėjo

Lietuvoje jau atsirado pirmasis šauklys, savo veikloje pritaikęs IPO ir patyręs sėkmę. „NEO Finance“ yra pirmasis „fintech“ startuolis Baltijos šalyse, žengęs į biržą. Įmonė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą „Paskolų klubas“, per pirminį viešą akcijų siūlymą pritraukė 0,606 mln. Eur.

Bendrovė buvo užsibrėžusi pritraukti 0,5–2,5 mln. Eur. Platinimas vyko olandiško aukciono būdu, kuriame įmonė buvo nustačiusi minimalią 3,14 Eur kainą. Investuotojai IPO metu pateikė 409 paraiškas įsigyti akcijų už 644.616 Eur.

„NEO Finance“ vadovas ir valdybos narys Evaldas Remeikis džiaugiasi pirmąja sėkme, tačiau atkreipia dėmesį ir į sunkumus, su kuriais susiduriama šioje rinkoje. „NEO Finance“ tikslai nestandartiniai – listinguoti įmonės akcijas biržoje tam, kad sukurtų didesnį pasitikėjimą, skaidrumą tarp investuotojų, įskaitant užsienio investuotojus. Listinguota įmonė užsienyje vertinama labai gerai, o tai teigiamai veikia investuotojus.

Kaip teigia E. Remeikis, bendrovė pasiekė naujų investuotojų auditoriją. Įmonė yra skaidresnė, tai rodoma jų investuotojams ir partneriams, atskleidžiant kuo daugiau informacijos apie įmonę, daugiau komunikuojama apie įmonės veiklą nei kiti konkurentai. Nyderlanduose kalbant su investuotojais ir pasakius, kad esi iš Lietuvos, šie dažnai nusuka galvas. Bet kai pasakoma, kad esi listinguotas „Nasdaq“, požiūris pasikeičia.  Kaip sako E. Remeikis, jų tikslas buvo ne pinigai, o pasitikėjimo kūrimas ne tik perkantiems įmonės akcijas, bet ir investuotojams, kurie naudojasi jų platformomis „Paskolų klubas“, „FinoMark“ ir investuoja į paskolas.

IPO nauda pasireiškė ne tik didesnių investicijų pritraukimu ar reputacijos gerinimu. Ji taip pat padėjo pritraukti aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei Vokietijos fondą, kuris jau investavo daugiau kaip 10 mln. Eur į Lietuvos gyventojų vartojimo paskolas per „NEO Finance“ tarpusavio skolinimo platformą. Tai yra itin retas atvejis, nes vokiečiai vangiai skolina Lietuvos įmonėms ir gyventojams.

Šiuo metu „NEO Finance“ akcijomis prekiaujama akcijų biržoje „Nasdaq Vilnius“ „First North“ rinkoje, skirtoje mažoms ir vidutinėms sparčiai augančioms bendrovėms.

Alternatyvioji „First North“ rinka

„Nasdaq Vilnius“ atstovų teigimu, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms (tarp jų ir „fintech“) įmonėms, svarstančioms finansuoti verslo plėtrą per viešą vertybinių popierių rinką, galimybių siūlo alternatyvioji „First North“ rinka.

Tai elektroninė daugiašalė prekybos sistema (angl. multilateral trading facility, MTF), neturinti ES reguliuojamos rinkos statuso. „First North“ bendrovėms taikomi mažesni reikalavimai nei reguliuojamoje rinkoje. Nepaisant to, šios rinkos bendrovės naudojasi tais pačiais listingavimo privalumais, kaip ir reguliuojamos rinkos bendrovės,  nes naudojasi ta pačia biržos infrastruktūra, prekybą vykdo tie patys biržos nariai.

Ši rinka labiausiai tinka bendrovėms, norinčioms žengti į kapitalo rinką lengvesnėmis sąlygomis ir mažesniais kaštais: joje nėra minimalaus bendrovės veiklos istorijos reikalavimo, minimalaus kapitalizacijos dydžio reikalavimo, nėra nustatytas laisvai cirkuliuojančių akcijų skaičiaus kriterijus, vertybinių popierių platinimui ruošiamas paprastesnis bendrovės aprašymas, finansinei apskaitai parengti pakanka Lietuvos verslo apskaitos standartų, įmonės pranešimai gali būti skelbiami tik viena kalba. Pagrindiniai dokumentai, kuriuos reikėtų pateikti „Nasdaq Vilnius“, norint biržoje listinguoti įmonės vertybinius popierius, yra įmonės paraiška, registracijos dokumentas, įstatų kopija, audituota metinė informacija ir informacinis dokumentas arba bendrovės aprašymas, kuris rengiamas vertybinių popierių platinimui (šio dokumento pakanka, kuomet platinamų vertybinių popierių vertė neviršija 8 mln. Eur, priešingu atveju rengiamas išsamesnis vertybinių popierių prospektas).

Kodėl bendrovėms verta listinguotis biržoje

Akcijų platinimo atveju didžiausia nauda yra papildomo kapitalo į įmonę pritraukimas verslo plėtrai, augimui, naujiems įsigijimams. Taip pat kuriamas akcijų likvidumas antrinėje  rinkoje ir formuojama rinkos kaina. Svarbu pabrėžti, kad, išplatinus dalį akcijų, pagrindiniai akcininkai gali išlaikyti įmonės kontrolę ir kartu pritraukti naujų investuotojų. Be to, sudaroma galimybė norintiems esamiems akcininkams pasitraukti iš įmonės ir realizuoti sukurtą vertę. Tai įmonės žinomumo, patikimumo, skaidrumo  faktorius – įmonė atsiranda vietinių ir tarptautinių investuotojų žemėlapyje.

Listingavimas privalumų suteikia ir įmonėms, kurios išplatina obligacijų emisijas ir jas įtraukia į „Nasdaq Vilnius“ skolos vertybinių popierių sąrašus. Taip pritraukiamas papildomas kapitalas konkretiems projektams ar ilgalaikėms investicijoms, įmonei tai suteikia daugiau laisvės ir skolinimosi sąlygų lankstumo. Vienas esminių skirtumų nuo akcijų platinimo yra tas, kad išleidus obligacijas, akcininkų struktūra nesikeičia. Apskritai, tai lankstesnis finansavimo būdas – sumažėja priklausomybė nuo bankų, kadangi įmonė turi jau kelias galimybes pasiskolinti. Taip pat išplečiama investuotojų bazė, o tai vėliau gali tapti svarbiu veiksniu, žengiant  ir į akcijų rinką.

Žengus į biržą, išauga įmonės žinomumas, skaidrumas, patikimumas ne tik tarp investuotojų, bet ir tarp jos klientų, tiekėjų, partnerių, darbuotojų, vietos bendruomenės ir kitų interesų grupių, stiprinamas bendrovės prekės ženklas, konkurencingumas ir reputacija. Listinguojamai bendrovei lengviau pritraukti ir savo komandoje išlaikyti aukštos kvalifikacijos vadovus ir kitus darbuotojus. Tokios bendrovės darbuotojai  gali būti papildomai motyvuojami įmonės akcijomis (akcijų opcionais).

Pritraukdama kapitalo ir listinguodamasi biržoje bendrovė sudaro galimybę visiems investuotojams (tiek privatiems,  tiek ir finansiniams vietiniams ir tarptautiniams instituciniams) dalyvauti įmonės veiklos istorijoje bei dalintis sukurta verte.  Pritrauktas kapitalas padeda kurti naujas darbo vietas, naudoti ar įsigyti naujas pažangias technologijas, produktus, plėstis į kitas rinkas ir pan. Įtraukdama savo vertybinius popierius į „Nasdaq Vilnius“ biržą, įmonė automatiškai patenka į „Nasdaq Baltijos“ vertybinių popierių rinką.

Galimybė gauti valstybės paramą

Lietuvos įmonių dalyvavimą IPO bei listingavimą biržoje taip pat skatina ir valstybinė finansų įstaiga „Invega“, kompensuojanti dalį pasiruošimo listingavimui biržoje išlaidų. Dėl paramos gali kreiptis labai mažos, mažos arba vidutinės įmonės, kurių akcijos ir (ar) obligacijos dar nėra įtrauktos į vertybinių popierių biržą.

„Invega“ kompensuoja 50%  patirtų tinkamų finansuoti išlaidų. Maksimali suma, kurią vienam pareiškėjui  gali kompensuoti, kai pareiškėjo išleistos akcijos įtrauktos į Vertybinių popierių biržą – 100.000 Eur, o kai pareiškėjo išleistos obligacijos įtrauktos į Vertybinių popierių biržą – 50.000 Eur.

Komentaro autorė - Inga Karulaitytė-Kvainauskienė, Asociacijos „Fintech Hub LT“ valdybos narė