Vėlavimų pa(si)teisinimai
Metų metais finansinių ataskaitų (FA) pateikimo Registrų centrui (RC) istorijos kelia sąmyšį ir daugybę klausimų. Kaip rodo statistika, prievolės kasmet nevykdo dešimtys tūkstančių juridinių vienetų, nemaža dalis gerokai vėluoja tai padaryti.
FA už praėjusius metus bendrovės ir organizacijos turi pateikti iki birželio 1 d. RC duomenimis, nevėluodamos FA už 2022 m. pateikė apie 82.000 įmonių ir organizacijų. Tai 43% visų šią prievolę turinčių subjektų.
Birželio 28 d. duomenimis, FA už praėjusius metus jau buvo pateikę 103.000 juridinių asmenų iš maždaug 190.000.
VŽ nusprendė pažvelgti į sąrašą 20-ies didžiausių Lietuvos bendrovių, kurios dvejus metus iš eilės – 2022 ir 2023 m. – vėlavo pateikti FA. Kai kurios iš jų FA už 2022 m. pateikė minimaliai vėluodamos – po dienos ar kelių nuo nustatyto termino.
Tačiau dalies įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai RC nepasiekė ir po mėnesio, baigiantis birželiui. Tarp didžiausiųjų – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, UAB „Baltic Agro“, UAB „SBA Group“ bei „SBA furniture group“, UAB „Unit Invest“ ir kitos.
VŽ kalbinti didžiųjų bendrovių atstovai visi kaip vienas sako, kad FA dokumentų iki įstatymu nustatyto termino nepavyko pateikti dėl vėluojančių ir neužbaigtų audito procedūrų.
Auditas, pasak jų, užtrunka, ypač kai rengiamos kontroliuojančiosios bendrovės FA, nes pirmiausia reikia parengti ir audituoti atskirų įmonių, kurių grupėje gali būti dešimtys, ataskaitas, o vėliau konsoliduotą grupės ataskaitą. FA rengimo laikas ilgėja ir dėl didėjančių reikalavimų pateikiamiems atskleidimams pagal tarptautinius apskaitos standartus.
„Mūsų įmonių grupei priklauso daugiau nei 100 skirtingose rinkose ir jurisdikcijose veikiančių įmonių, dauguma jų – audituojamos. Konsoliduotą grupės ataskaitą, rengiamą audito bendrovės „Ernst&Young“, galėsime pateikti tik kai bus atlikti visų įmonių auditai“, – VŽ sako Artūras Gudelis, UAB „Unit Invest“ ir UAB „Icor“ generalinis direktorius.
Greičiau įvykdyti prievolę žada ir „SBA Group“ bei „SBA furniture group“, „Tesonet Global“, taip pat su transporto bei logistikos grupe „Girteka“ susijusios įmonės.
Pasak Genadijaus Makuševo, audito, buhalterinės apskaitos, finansinių konsultacijų UAB „Grant Thornton Baltic“ vadovaujančiojo partnerio, vėluojantys auditai neturėtų stebinti – paklausa kokybiškoms audito paslaugoms gerokai lenkia pasiūlą, o prielaidų, kad dabartinė padėtis Lietuvoje galėtų greitu laiku pagerėti, nematyti.
Jo žodžiais, Lietuvoje gausėja įmonių, jos auga, didėja jų pardavimai. O audito specialistų parengiama vis mažiau, vis labiau trūksta aukštos kvalifikacijos auditorių, kurie gali užtikrinti auditų kokybę. Todėl vėlavimai neišvengiami.
Kaip pernai rašė VŽ, vidutinis Lietuvos auditorių amžius 2021 m. siekė 52,8 metų. Beveik 18% jų priklausė 61–65 metų amžiaus grupei, o jaunesnių nei 30-ies auditorių tebuvo 0,3%.
Auditoriai aiškina: vis daugiau bendrovių Lietuvoje pradeda atitikti vidutinės ar didelės įmonės kriterijus, todėl FA turi pateikti daugiau atskleidimų, įskaitant ir pinigų srautų ataskaitos bei nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos privalomą pateikimą, o tam reikia daugiau laiko.
Įtakos, anot jų, turi ir nuolat sudėtingėjantys Tarptautinių finansinės atskaitomybės standartų reikalavimai, todėl, norint parengti kokybiškas FA, reikalingas itin aukštas ekspertinis lygis.
Auditoriai stoja vėluojančių įmonių pusėn – tik ne tų, kurios iš esmės vengia vykdyti prievolę, o tų, kurios nespėja jos laiku įvykdyti dėl objektyvių minėtų priežasčių. Prie pastarųjų jie priskiria ir pernelyg ankstyvą terminą – esą Lietuvoje, palyginti su kitomis ES šalimis, nustatytas ankstyvas terminas visoms bendrovėms užbaigti įstatymų numatytą auditą. Daugelyje ES valstybių vidutinio dydžio ir mažos įmonės ataskaitas valstybei gali teikti iki birželio ar liepos pabaigos.
Specialistų nuomone, vertėtų pradėti diskusijas, ar nebūtų tikslinga Lietuvai pasekti kai kurių kitų ES šalių pavyzdžiu ir pailginti FA pateikimo terminus.
Dalis auditorių mato ir kitą vėlavimo lazdos galą. Štai Audrius Linartas, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos vadovas, svarsto, kad kai kurios didžiosios įmonės galėjo nespėti atlikti FA auditų dėl prasto ir neatsakingo planavimo – gal per vėlai pasirūpino sudaryti sutartį su audito įmone, gal nepateikė jai kokybiškų duomenų.
Jis nebūtų linkęs palaikyti kolegų ir verslo atstovų siūlymo pavėlinti FA pateikimo terminą, mat kuo tolesnė būtų ta data, tuo senesnė ir mažiau aktuali informacija apie įmonių finansinę padėtį pasiektų rinką.
Regis, tiesos yra visų pusių argumentuose. Auditorių išties trūksta, o jaunimas, kaip rodo statistika, vangiai papildo jų gretas. Tačiau tiesa ir ta, kad ne vieną problemą galima išspręsti atsakingai planuojant darbą, tuomet ir auditoriaus nereikės paskutinę minutę rinkoje su žiburiu ieškoti.
O manantiems, kad „kam tas vargas, nesiųsiu aš RC tų ataskaitų“, VŽ primena: FA informaciją galima pavadinti subjekto „ekonomine nuotrauka“, kurioje matyti įmonės turtas, įsipareigojimai, veiklos rezultatai. Šios informacijos vartotojai paprastai būna bendrovių partneriai, tiekėjai, klientai, kreditoriai, įmonių darbuotojai, taip pat valstybės institucijos ir įstaigos ir kt.
Laiku pateikti FA rinkinius yra svarbu visai rinkai, nes tinkamai parengtos ataskaitos yra svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims priimant sprendimus, susijusius su įmone ar kitu juridiniu asmeniu, – užtikrina suinteresuotųjų asmenų pasitikėjimą įmone ir prisideda prie geros jos reputacijos, suinteresuotiesiems asmenims padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, padidina galimybes užsitikrinti finansavimą.
