2023-06-28 08:50

Įstrigusi ekonomikos struktūros kaita

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Naujausiame IMD pasaulio konkurencingumo indekse Lietuva 2023 m. nusileido iš 29 į 32-tą vietą. Ekonomistai tokio kritimo pernelyg nesureikšmina – esą buvo baiminamasi prastesnio rezultato, nes mūsų šalį statistikoje žemyn stūmė nepalanki situacija vidaus ekonomikoje, menkos tarptautinės investicijos bei aukšta infliacija. Ateinančių metų konkurencingumo indekse Lietuva rizikuoja kristi labiau: Vyriausybės teikiamas mokestinių pasiūlymų paketas gali gerokai pabloginti šalies įvertinimą, kadangi veiklos sąlygos gyventojams ir verslui bus sunkinamos.

IMD pasaulio konkurencingumo indekse vertinamos 64 šalys. Antrus metus jame pirmauja Danija, Airija, padariusi įspūdingą šuolį, iš 11-os vietos pakilo į antrąją, trečia liko Šveicarija. Tyrimo autoriai pažymi, kad visos trys šalys yra mažos ekonomikos, kurios gerai išnaudoja savo galimybes patekti į rinkas ir susirasti prekybos partnerių.  

„Pagrindinis sėkmę lemiantis veiksnys yra šalies gebėjimas kurti gerovę savo žmonėms“, – komentare sako prof. Arturas Brisas, indeksą jau 35 metus sudarančio Pasaulio konkurencingumo centro direktorius. 

Europa, kaip ir pernai, išsiskyrė indekse tuo, kad į pirmąjį dešimtuką pateko penkios ekonomikos. Konkurencingiausios ekonomikos ne tik yra mažesnės, bet paprastai turi stiprias ir veiksmingas institucijas.  

VŽ kalbinti ekonomistai sako nesistebintys Lietuvos pozicija Pasaulio konkurencingumo reitinguose, o naujausiame tyrime užimta vieta yra gal netgi geresnė nei buvo galima tikėtis: tyrimo metu šalies pašonėje vyko karas, energijos ir maisto kainų infliacija triuškino bet kokias prognozes.

„Prasidėjus karui vienu ypu iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių dingo Rusija, Baltarusija ir agresorės niokojama Ukraina. Formavosi naujos tiekimo ir prekybos grandinės, keliai" – aiškina   Eglė Stonkutė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė.

Pasak jos, konkurencingumo reitingai rodo, kad ekonomikos produktyvumas yra ženkliai mažesnis nei verslo efektyvumas arba, kitais žodžiais sakant, verslo potencialas ir gebėjimai yra įkalinti gana ribojančių verslo aplinkybių. Atvirai Lietuvos ekonomikai yra būtinos eksporto rinkos, o būtent jose situacija šiuo metu yra labai įtempta. Tradicinės lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkos dabar patiria ekonominę recesiją.  

Be to, nuo verslo efektyvumo nemažai atsilieka valdžios efektyvumas. Kalbant apie konkurencingumą, viešasis sektorius kol kas labiau panašėja į valstybės „inkarą“, o ne „variklį“.  Bendras Lietuvos valdžios efektyvumo vertinimas sumažėjo per 10 vietų, o prie to labiausiai prisidėjo per 14 vietų nukritęs viešųjų finansų konkurencingumas.  

Lietuvoje konkurencingumą jau kurį laiką prastino chroniškas darbo rinkos paklausos ir pasiūlos neatitikimas, darbuotojų trūkumas ir itin spartus darbo kaštų augimas. Kredito rinka, jo kaina ir prieinamumas pernai taipogi keitėsi į nepalankią pusę.  

Elenai Leontjevai, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentei, didžiausią nerimą kelia šalies ekonomikos rodiklių, Vyriausybės efektyvumo bei infrastruktūros mokslui ir inovacijoms vertinimas, pagal kuriuos Lietuva atsidūrė 49, 33 ir 31 vietose atitinkamai. 

Tuo tarpu vidutiniam Vyriausybės efektyvumo įvertinimui stipriausią įtaką darė jos vykdoma mokesčių politika (reitinguota 34-ai vietai) ir teisinės sąlygos verslo subjektams veikti (įvertinta 32-ai vietai) – t.y. migracijos, protekcionizmo, tarifų barjerų, subsidijų, konkurencijos užtikrinimo, naujų įmonių kūrimosi, darbo santykių ir kt. teisiniai reguliavimai.

Būsimame konkurencingumo indekse mūsų šalis gali ristis dar žemiau - pirmiausia dėl Vyriausybės teikiamo mokestinių pasiūlymų paketo, sunkinančio ekonominės veikslo sąlygas gyventojams ir verslui.

„Planuojami įvesti papildomi 5 ir 7% gyventojų pajamų mokesčio tarifai visoms gyventojo jungtinėms pajamoms (taip pat ir dividendams) ir vis delsiami priimti investicinio projekto ir momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo nuostatos (kukli paskirstytojo pelno mokesčio alternatyva) prisideda prie ir taip aukšto neapibrėžtumo ekonomikos veikėjams“, - teigia LLRI vadovė.

Pasak jos, domėjimasis vadinamaisiais neįprastais įmonių pelnais taip pat nepagerino investicinės aplinkos. Verslo finansavimo galimybės šalyje įvertintos žema 41 vieta. Naujas bankų mokestis neprisidės prie situacijos gerinimo, bet tik pablogins ją, kadangi bus menkinamos įmonių galimybės finansuoti veiklą ir investuoti. 

Dėliojant šių ir ateinančių metų pasjansą, matyti, kad nenustojančios augti palūkanos neigiamai atsilieps tiek ekonomikos augimui, tiek ir viešiesiems finansams.  

Beje, kaip teigia Jonė Kalendienė, Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė,  Lietuvos verslo konkurencingumas (efektyvumas) IMD vertinimuose išlieka aukštas – 27-ta vieta. Toks yra Šiaurės Amerikos bei Pietų Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių verslo efektyvumo vidurkis. Mūsų regiono šalyse vidutinė vieta yra 45, kas rodo, kad Lietuvos verslų pasirengimas konkuruoti visame pasaulyje yra itin geras. Verslo dinamiškumas, jo greita reakcija, lankstumas ir gebėjimas greitai prisitaikyti prie kintančių sąlygų yra vienas iš labiausiai patrauklių Lietuvos ekonomikos konkurencinių pranašumų. 

VŽ nuomone, IMD pasaulio konkurencingumo reitingas -  tai ne tik rikiuotė, sudėliojanti čempionus ir autsaiderius. Tai gana vertinga priemonė, padedanti įvertinti labai kontrastingas verslo aplinkas, priimti sprendimus dėl užsienio investicijų ir įvertinti viešosios politikos poveikį. Lietuvos atveju jis pirmiausia  suteikia konkrečių gairių, ką valdžia turėtų suskubti gerinti ir nuo kokių veiksmų susilaikyti.

 Ekspertai, be kita ko, pataria: ilgesnėje perspektyvoje siekiant išlaikyti mūsų šalies ekonomikos konkurencingumą labai svarbi yra ekonomikos struktūros kaita, t.y. perėjimas nuo darbui imlių sektorių prie didelę pridėtinę vertę kuriančių veiklų, kurių jautrumas darbo ir kitiems kaštams yra gerokai mažesnis, paklausa pastovesnė. Patarimas lyg ir ne naujas, juolab – ne revoliucinis, tačiau vien tik kartojant jį, vežimas iš vietos nepajudės.  

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791