S. Sierakowskis. Lenkijos rinkimų inkvizicija
Jei komisija nuspręs, kad kas nors kada nors ką nors padarė „paveiktas Rusijos“, galės iki dešimties metų uždrausti tam žmogui eiti visuomenines pareigas. Daugiau nieko įrodinėti nereikės. Visą savo ataskaitą komisija pateiks rugsėjo 17 dieną – tarsi per vasaros atostogas būtų pakankamai laiko ištirti 15 metų trukmės Lenkijos politikos laikotarpį.
Vertindama šį žingsnį kaip akivaizdų ir įžūlų mėginimą užkirsti kelią bet kokiems „Pilietinei platformai“ vadovaujančio Donaldo Tusko mėginimams mesti iššūkį rinkimuose, opozicija šį įstatymą praminė Lex Tusk („Tusko įstatymu“). Ir tame yra tiesos. Valstybės sekretorius Januszas Kowalskis atvirai pripažino, kad tikisi „jog komisijos darbo rezultatas bus Lenkijos Valstybiniame Tribunole teisiamas Donaldas Tuskas.“
Tuo pat metu komisija atliks slaptosios tarnybos, valstybės prokuratūros, teisėjo ir prisiekusiųjų vaidmenį. Devynis jos narius skirs (ir atleis) PiS kontroliuojamas parlamentas, o komisijos darbo tvarkos taisykles nustatys ministras pirmininkas. Komisija turės teisę išduoti šaukimus į teismą ir skirti 20.000–50.000 zlotų (4.500–11.700 Eur) dydžio baudas arba sulaikyti neatvykusius asmenis.
Be to, komisija turi teisę įsakyti generalinei prokuratūrai apieškoti namus ir kitas patalpas bei įrašinėti ir atskleisti iš bet kokio asmens ar institucijos gautą bet kokią informaciją, įskaitant prekybos paslaptis (tai bus taikoma ir žiniasklaidai), išskyrus religines išpažintis. Komisijos nariams bus suteikta parlamento nariams taikoma neliečiamybė, todėl ateityje jie nebus laikomi atsakingais už savo sprendimus. Jie turės prerogatyvą pakeisti bet kokį 2007–2022 metais priimtą administracinį sprendimą, jei manys, kad jis buvo susijęs su Rusijos įtaka.
Ši komisija pažeidžia visus pagrindinius Lenkijos teisinius principus. Kaip numatyta Lenkijos Konstitucijos (kuri yra pagrįsta įstatymų leidimo, vykdomosios valdžios ir teismų galių atskyrimu) 7 straipsnyje, valdžios institucijos turi veikti įstatymų apibrėžtose ribose. Baudžiamoji atsakomybė taikoma tik už veiksmus, kurie buvo uždrausti tuo metu, kai buvo įvykdyti (42 str.) ir visi turi konstitucinę teisę ginti savo garbę ir orumą (47 str.). Tačiau šiuo atveju komisijos kaltinimai bus neskundžiami.
Komisija atspindi PiS pirmininko Jaroslawo Kaczynskio negailestingumą ir desperatišką troškimą likti valdžioje. Jei šį rudenį jis ir kelios dešimtys jo bendrininkų pralaimėtų rinkimus, jiems gali būti iškeltos baudžiamosios bylos dėl savivalės, korupcijos ir netinkamo valdymo per pastaruosius aštuonerius metus. Nieko nestebina, kad siekdami užkirsti tam kelią, jie nieko nepaiso.
Labiau glumina tai, kad šį įstatymą palaiko Duda. Kadangi Dudai ši kadencija jau antroji ir 2025 metais ją baigęs jis gali tikėtis kokio nors svarbaus tarptautinio posto ar misijos, būtų galima pamanyti, kad šiuo požiūriu jam gali daugiau įtakos daryti JAV, o ne jo paties partija. JAV jau ne kartą kišosi į Lenkijos valdžios institucijų sprendimų priėmimo procesą, pavyzdžiui, kai Kaczynskiui pamėginus perimti didžiausią privačią televizijos stotį Lenkijoje TVN, siekė ją išgelbėti. Be to, amerikiečiai neleido PiS vyriausybei pradėti valymo kampanijos tarp aukščiausio rango kariškių.
Maža to, prieš Rusijai pradedant plataus masto įsiveržimą į Ukrainą Duda buvo izoliuojamas tarptautiniu mastu dėl savo vaidmens nuo 2015 m. PiS įgyvendinant antidemokratiškas reformas. Požiūris į jį pasikeitė tik tada, kai Lenkija ėmėsi itin aktyviai padėti Ukrainai. Nuo tada Dudos įvaizdis pasaulyje labai pagerėjo.
Tai kam dabar vėl nerti į tamsiausius populizmo vandenis? Ir kodėl amerikiečiai nepasistengė sustabdyti šio siaubingo mėginimo pašalinti iš politinės kovos aukščiausio lygmens Lenkijos opozicijos lyderio? Uždavus šį klausimą JAV ambasadoriui Lenkijoje Markui Brzezinskiui jis tesugebėjo pasakyti: „Mes suprantame, kodėl prezidentas Duda perdavė šį teisės aktą Konstituciniam Teismui ir visiškai tam pritariame.“
Kadangi Brzezinskis neabejotinai žino, jog šis žingsnis tėra gudrybė ir kad Konstitucinis Teismas yra visiškai pavaldus PiS, turime pripažinti, kad kol Ukrainoje vyksta karas, JAV jis yra didžiausias prioritetas, net jei tai reiškia, kad teisės viršenybė Lenkijoje bus toliau paminama. Be to, kam dar labiau apsunkinti gyvenimą Lenkijos vyriausybei, kuri leidžia dešimtis milijonų dolerių pirkdamas JAV ginklus ir atomines jėgaines. Taip pat tenka pripažinti, kad Duda nebesitiki pasibaigus kadencijai susirasti šiltą vietelę kokioje nors tarptautinėje organizacijoje. Kadangi tuo metu Dudai bus tik 53 metai, jam reikės Kaczynskio paramos, jei jis tikisi toliau likti Lenkijos politikoje.
Ką Lex Tusk reikš opozicijai ir pačiam Tuskui? Pirmieji ženklai rodo, kad šis įstatymas gali paskatinti prabusti. Nors Tuskas nėra parlamento narys, jis turėjo įžūlumo pasirodyti parlamente priimant šį įstatymą ir vadovaus birželio 4 dieną organizuojamam protesto maršui, kuriame gali susirinkti dar nematyto dydžio minia. Jei Tuskas bus pašalintas kaip kandidatas, jį gali pakeisti dar populiaresnis opozicijos lyderis – Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis. Ar nebeturėdamas ko prarasti Kaczynskis šįkart persistengė? Akivaizdu, kad šių metų rinkimai tapo dar svarbesni.
Komentaro autorius – Slawomiras Sierakowskis, „Krytyka Polityczna“ judėjimo įkūrėjas ir Vokietijos užsienio santykių tarybos vyresnysis bendradarbis
Autoriaus teisės. „Project Syndicate“, 2023 m.
