Pasivijo pasaulinių tendencijų šmėkla
Šiemet šios tendencijos jau matomos plika akimi – bent šiek tiek stambesnes 2023 m. paskelbtas investicijas galima skaičiuoti vienos rankos pirštais, o beveik visi startuoliai sako pereinantys į atsargesnį režimą, nes verslo modelis, pagrįstas principu „pritraukėme investiciją, po metų pritrauksime kitą“, nebeveikia.
Keičiasi ir įprastai pozityvios bei vanagiškai nusiteikusios asociacijos „Unicorns Lithuania“ komunikacija. Ši savo pirmojo 2023 m. ketvirčio analizėje akcentavo tendenciją, kad startuoliai samdo mažiau darbuotojų. Tiesa, „Unicorns Lithuania“ pastebi, kad tokios bendrovės kaip „Vinted“, „Nord Security“ ar „Kilo Health“ pirmąjį 2023 m. ketvirtį samdė toliau. Tik įdomu, kiek ilgai dar bus galima sau leisti pompastiškas, išlaidūniškas darbostogas Turkijoje.
Inovacijas ir startuolių kūrimąsi toliau skatina valdžia. Kiek siauresne apimtimi tai daro Susisiekimo ministerija, kuri 24,5 mln. Eur paskyrė 5G ryšio inovacijoms skatinti, nors pati technologija, sakykime švelniai, savo vietos po saule vis dar ieško ir buvo sukurta pirmiau, nei gerai pagalvota, kur ją paskui reikės dėti ir kas jos norės.
Jei būtum 2021 m. pabaigoje paniręs į komą, iš jos prikeltas dabar ir pasodintas paskaityti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pranešimų spaudai, apskritai galėtum pamanyti, jog viskas žydi ryškiomis spalvomis – 17 kartų išaugusi vertė, 238 mln. Eur pritrauktų investicijų 2022 m. (kurių liūto dalį sudaro metų pradžioje paskelbti „Nord Security“ ir „kevin“ sandoriai).
Tačiau tai būtų klaidingas paveikslas, nes iš tikrųjų taip nebėra jau kurį laiką. Daug 2022 m. statistiką „užpumpavusių“ sandorių važiavo iš 2021 m. pagautos inercijos, o jų paskelbimą, bent jau kai kuriais atvejais, iki balandžio–gegužės atidėjo karo pradžia.
Dažno politiko noras šalyje užauginti vienaragį yra stiprus, tačiau reikėtų susitaikyti su tuo, kad bent jau netolimoje ateityje tų vienaragių Lietuvoje neturėtų būti. To priežastis paprasta – stabdį Europoje įjungė stambūs investuotojai iš JAV, pajėgūs vesti A ar B serijos raundus, kurių metu pritraukiamos dešimtis milijonų siekiančios investicijos ir milijardiniai įverčiai. Tai byloja ir duomenų analitikos bendrovės „CB Insights“ paskelbti duomenys, kurie parodė, kad pirmąjį 2023 m. ketvirtį pasaulyje „užgimė“ vos 13 vienaragių, kai 2021 m. ketvirčiui tekdavo virš 100 naujų vienaragių.
Nereikėtų suprasti klaidingai – šie nei iš Baltijos šalių, nei iš visos Europos neišėjo, tiesiog paradigma dabar pasisuko nuo „aktyviai investuoja“ į „stebi“.
Nors bent jau angelų lygiu investicijų aktyvumas išlieka neblogas, 2023 m. pradžioje galima konstatuoti, kad oportunistų laikas pasibaigė. Dabar Lietuvoje investicijų pritraukia arba giliųjų technologijų įmonės, arba reikalingus ir įdomius, bet specializuotus produktus kuriantys startuoliai, artimiausiu metu nepretenduosiantys į milijardinius įverčius.
VŽ nuomone, startuoliai turi iš esmės puikią reputaciją kaip šiuolaikiškos, didelius atlyginimus mokančios, aktyviai socialiniuose projektuose dalyvaujančios įmonės. Kadangi ši ekosistema Lietuvoje susikūrė jau po 2008–2009 m. finansų krizės, jai iki šiol pavyko išvengti masinių atleidimų, plačiai nuskambėjusių bendrovių bankrotų ir su juo, pelnytai ar nepelnytai, einančiu neigiamų naujienų šleifu.
Visgi šiuo metu ekosistema pirmą kartą savo istorijoje stovi ekonomikos krizės akivaizdoje. Nors dabar dar gana tylu, ateityje gali būti visko – ir bankrotų ar veiklos stabdymų, ir atleidimų. Startuolių pasaulyje pinigų kartais gali būti per daug, tiek daug, kad jie susuka galvas ir priveda prie gyvenimo ne pagal išgales.
