Estijos vyriausybė miglos nepučia
Jau tapo įprasta, kad, vertindami vienus ar kitus rodiklius bei pasiekimus, per petį vis žvalgomės į Estiją. Tiksliau, dažniausiai į jos „nugarą“, nes daugeliu atvejų ši šalis lenkia Lietuvą.
Kalbant apie naujausią Estijos vyriausybės sprendimą, matyti, kad mitai apie „lėtus“ estus arba gerokai perdėti, arba tiesiog seniai atgyveno. Kovo 5 d. išsirinkę naują šalies parlamentą, valdančiosios koalicijos politikai iškart ėmėsi veiksmų – susitarime partneriai konkretizavo visus per kadenciją planuojamus įgyvendinti darbus, tarp jų – ir mokesčių sistemos peržiūros srityje.
Primename: Lietuvoje apie ilgai atidėliotos mokesčių reformos metmenis paskelbta tik dabar, praėjus pustrečių metų nuo Seimo rinkimų ir Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės suformavimo.
Estiškame mokesčių reformos pakete – dalies tarifų didinimas, tarp jų – ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Bazinis PVM tarifas bus didinimas nuo 20 iki 22%. Be to, nuo 2025 m. fizinių ir juridinių asmenų mokestis irgi padidės iki 22%. Taip pat planuojama atsisakyti kai kurių lengvatų, bus įvestas automobilių mokestis, nuolat didinamas akcizas tabakui, alkoholiui ir azartiniams lošimams, įvestas naujas pakuočių ir plastiko mokestis etc.
Kaip pažymi Estijos verslo žiniasklaida, Vyriausybė rimtai užsimojo mažinti viešąsias išlaidas: visiems ministrams nurodyta ieškoti punktų, kuriuose būtų galima sutaupyti pinigų per kuo trumpesnį laiką: atitinkamas reformų planas turi būti pateiktas iki kito 2024 m. valstybės biudžeto svarstymo.
VŽ pabrėžia: būtent sutaupyti, o ne tiesti rankas didesniais mokesčiais pildomo iždo link.
Valstybės biudžeto pajamas Estijos vyriausybė pasiryžo didinti ir dėl didesnių planuojamų išlaidų krašto gynybai – iki 3% BVP. Kaip redakcijos skiltyje rašo Estijos verslo portalas dv.ee, galimybė padengti tokias išlaidas skolinantis nuolat kylančių palūkanų normų fone būtų tik atitolinusi mokesčių didinimo poreikį. Kadangi partneriai nepritarė socialdemokratų pasiūlytam gynybos mokesčiui, pinigų reikėjo surinkti iš kitų mokesčių.
Koalicijos sutartyje taip pat numatyta padidinti mokesčių grąžinimą regionams, todėl daug kas priklausys nuo to, kaip šie pinigai bus panaudoti vietos lygmeniu.
Kaip ir Lietuvoje, mokesčių reforma Estijoje sulaukė nemažai verslininkų kritikos. Antai naujojo finansų ministro Marto Vorklaevo patvirtintus ketinimus Estijoje veikiantiems bankams pajamų mokesčio tarifą padidinti nuo 14 iki 22% Margusas Rinkas, „Coop Pank AS“ vykdomasis direktorius, pavadino nesąžiningais.
Bankininkas atkreipė dėmesį, kad Estijoje tik bankai turi mokėti pajamų mokestį kiekvieną metų ketvirtį, o likusios bendrovės – tik kartą per metus ir tik tuomet, kai yra konstatuojamas pelnas, tarp jų ir išmokamas dividendų pavidalu.
Dar didesnę kritiką sukėlė paviešinti planai nuo 2025 m. panaikinti apgyvendinimo įstaigoms taikomą PVM lengvatą.
„Ją panaikinus mokesčių našta šiam sektoriui išaugs beveik 2,5 karto. Tai absoliučiai nepriimtina! Sektorius tikrai nenusipelnė tokio požiūrio. Tokiu būdu valstybė suduos labai rimtą smūgį šalies turistiniam konkurencingumui“, – dv.ee sakė Vernis Loodmaa, vienas iš Estijos viešbučių ir restoranų sąjungos valdybos narių. Pasak jo, koalicijos sprendimas padidins kainas turizmo sektoriuje ir gerokai sumažins potencialių investuotojų suinteresuotumą Estijos rinka.
„Pridėjus prastą susisiekimą, palyginti su kaimyninių šalių susisiekimu, reikia savęs paklausti: kaip šis sektorius gali išlikti konkurencingas?“ – klausiama dv.ee redakcijos skiltyje.
Ko gero, nieko keisto, kad mokesčių tarifų didinimas nesulaukia nei verslo, nei gyventojų bent kiek didesnio palaikymo. Ypač tada, kai, VŽ nuomone, valdžia surinktas lėšas naudoja neatsakingai ar – dar blogiau – net nevisiškai skaidriai. Estijos valdantieji suteikia savo mokesčių mokėtojams viltį, kad valdžia imsis mažinti viešąsias išlaidas ir, svarbiausia, imsis griežtos tokių išlaidų kontrolės. Tai užfiksavo naujoji valdančioji koalicija, nepabūgusi imtis nepopuliarių sprendimų. Ir ne mažiau svarbu tai, kad ilgai nepūsdama miglos į akis apie permainas iškart informavo savo šalies piliečius.
