Nacionaliniai Vyriausybės formavimo ir plepėjimo ypatumai

Baigiantis praėjusiai darbo savaitei, koalicinis triumviratas nuo prezidentūros priimamojo su pajuokavimais pranešė tautai, matyt, džiugią žinią apie paslaptingas dviejų naujų kandidatų į ministrus pavardes. Ačiū, mielieji, kad sugrąžinote į tuos vaikystės laikus, kai tarp draugų visi turėjome tokių, kurie vis kartodavo „žinau, bet nesakysiu“. Tačiau Vyriausybės tvėrimas nėra darželio smėlio dėžė, o serialo „Nacionaliniai politikos ypatumai“ ištęsimas iki spalio vidurio, kaip žadama, nėra tai, ko Lietuvai šiandien norisi ir reikia.

Kol partijų laimėtojų lyderiai it Krylovo pasakėčios herojai tampo valdžios vežimą skirtingomis kryptimis, šalyje stebimas štilis. Einantys pareigas ministrai apsimetinėja, kad toliau dirba. Gal kas girdėjote ką?

Anksčiau patys prašydavosi į žiniasklaidą, o nuo pranešimų spaudai apie jų gerus darbus Tėvynei kimšosi redakcijų kompiuteriai. Dabar eteryje – vien minėto prasto scenarijaus serialo herojai. Seimas apskritai nežino, ką veikti, nes, be Vyriausybės įstatymų projektų, nelabai turi, kuo užsiimti. Atrodo, kai prikirpo čekiukus, tai ir pas rinkėjus mažiau ūpo važiuoti. Net prezidentas nusprendė užsitęsusios pauzės metu pasivažinėti dviračiu – vis šioks toks fizinis krūvis ir daugiau dėmesio iš nuobodžiaujančios žiniasklaidos.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)