Viliojantis pelnas su rizikos prieskoniu
Sukauptosios Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje per praėjusius metus padidėjo 4,4% ir praėjusį gruodį sudarė 10,6 mlrd. Eur, o iš visų jų 54% susidarė ES šalyse ir 40,4% – JAV.
Paslaugų Lietuvos įmonės užsienio šalyse pernai suteikė už 17,4 mlrd. Eur, o vien per 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį paslaugų eksportuota už 4,9 mlrd. Eur, beveik 30% daugiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Daugiau nei du trečdaliai lietuviškų paslaugų pernai buvo suteikta ES šalyse, rodo Valstybinės duomenų agentūros ir Lietuvos banko duomenys.
Tačiau atsiranda drąsuolių, kurie yra įkėlę koją į gerokai rizikingesnes valstybes. Statistika rodo, kad lietuviai investuoja ir paslaugas teikia Egipte, Indijoje, Kinijoje, Turkijoje, Kazachstane ir dešimtyse kitų šalių, kurias ekspertai įvardina kaip rizikingas.
Deja, veiklą lietuviai tebevykdo ir geografinėje kaimynystėje – agresorėje Rusijoje ir jos talkininkėje Baltarusijoje. 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį į Rusiją paslaugų buvo eksportuota už 168,5 mln. Eur, į Baltarusiją – už 41,9 mln. Eur.
Tokią drąsą paprastai įkvepia viliojančios pelno maržos, apie kurias stabiliose ir konkurentų knibždančiose rinkose nėra ko ir svajoti.
Investicijų konsultantų ir kreditų rizikos draudikų sudaromuose rizikos reitinguose šiandien „raudonuoja“ beveik visas Afrikos žemynas, Viduriniai Rytai, didelė dalis valstybių Pietų Amerikoje ir Azijoje, taip pat Rusija, Baltarusija ir karo alinama Ukraina.
Rizikingose valstybėse dirbantys Lietuvos verslai yra gana neblogai išmokę investicijų apsaugos pamokas. Tačiau pasitaiko, kad į vietos politikų ir korumpuotų pareigūnų pinkles patenka net solidžios patirties nestabiliose rinkose valstybėse turinčios bendrovės.
Saugios spaudos UAB „Garsų pasaulis“, dėl savo veiklos specifikos dirbusi ne vienoje Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos šalyje, prieš keletą metų susidūrė su rimtomis problemomis Kirgizijoje.
Įmonė laimėjo viešąjį pasų gamybos konkursą, tačiau, paskelbus jo rezultatus, vietos KGB vadovas pradėjo tyrimą dėl konkurso komisijos veiklos, esą Lietuvos bendrovė su komisija buvo įsivėlusi į nešvarius reikalus.
Tiesa, „Garsų pasauliui“ reputaciją pavyko apginti – arbitraže paaiškėjo, kad įmonė tapo Kirgizijos politinių įtakų dalinimosi ir besikeičiančių vietos valdžių įkaite, o mesti kaltinimai buvo suklastoti kito pasų gamintojo naudai. „Garsų pasaulis“ iš Kirgizijos tikisi prisiteisti 20 mln. Eur vertės kompensaciją už patirtą žalą.
Laikas parodys, kaip „Garsų pasauliui“ pasiseks Moldovoje, kur vietos valdininkai taip pat panoro atsiriekti savo dalį. Atsisakiusi dirbti su jų nurodytu subrangovu iš Bulgarijos, bendrovė buvo priversta atiduoti dalį pasų gamybos kontrakto, buvo inicijuotas ir baudžiamasis tyrimas, esą „Garsų pasaulis“ nepagrįstai padidinęs pasų kainas, pasakoja Ana Janauskienė, „Garsų pasaulio“ vadovė.
VŽ neseniai rašė, kad lietuviška pinigų perlaidų bendrovė „Paysera“ įtariama Alžyre vykdžiusi bankinę veiklą, kuriai neturėjo licencijos, – apie tai paskelbė vietos teisėsauga ir žiniasklaida. Pati bendrovė teigia tik buvusi paslaugų pirkėja, o tyrime esantys asmenys su „Paysera“ susiję tik tuo, jog iš jų buvo perkamos skambučių centro paslaugos.
„Tai pamoka visam verslui apie politinę riziką, kad, net ir būdamas paslaugų pirkėju aukštesnės rizikos šalyse, gali būti nepagrįstai prilipdytas prie bylos, kuri su tavimi turi bendro tik tiek, kad iš kaltinamos įmonės buvo pirktos paslaugas“, – taip nemalonumus, su kuriais susidūrė Alžyre, komentavo „Paysera“.
Anot Rimanto Daujoto, advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partnerio, tarptautinio arbitražo eksperto, reikia tikėtis, kad Lietuvos verslai, užsiimantys tarptautinėmis investicijomis ar projektais rizikingose valstybėse, įvertina aplinkybes ir gerai pasveria, ar verta prisiimti tokią riziką mainais į didesnę galimo pelno maržą.
„Rizikos suvokimas ir tinkamas pasirengimas yra privaloma sąlyga prieš priimant sprendimą eiti į tokią valstybę“, – tvirtina jis.
Didelėms kompanijoms, turinčioms gausias teisininkų, įvairių patarėjų komandas, gerokai lengviau numatyti rizikas ir jas valdyti nei mažesniems verslams, kurie nusprendžia surizikuoti gražiai supakuotu uždarbiu.
VŽ nuomone, prieš pradedant projektus ar planuojant investicijas mažiau stabilioje šalyje verslui verta atidžiai įsiklausyti į specialistų rekomendacijas atlikti išsamią rinkos analizę, atkreipiant dėmesį į politinę situaciją, valstybės institucijų veiklą, teisėkūros procesų stabilumą, korupcijos lygį, žmogaus teisių padėtį ir kita. Taip pat pravartu naudotis rizikos valdymo priemonėmis, tokiomis kaip draudimas nuo politinės rizikos, kad investicijos būtų apsaugotos nuo nacionalizacijos, ekspropriacijos ar konfiskacijos.
Verslą visuomet lydi rizika, projektas gali nenusisekti ar kelią užstoti konkurentai, pasinaudoję korupciniais ryšiais ir kt. Nesėkmę lyg ir galima tyliai nurašyti į nuostolius. Procesai tolimoje šalyje gali atrodyti nepavojingi ar nereikšmingi, bet rizikuojant būtina skirti pakankamai dėmesio ir resursų, kad problema būtų sprendžiama pirminėje jos stadijoje, nes „lokali“ nesėkmė gali virsti skaudžiu kirčiu verslo reputacijai.
