Rinkdami trupinius pragano pyragą
VŽ primena: pajamos natūra yra įvairi darbuotojų ar savininkų iš įmonės gaunama nauda: beprocentės paskolos, apmokėtos asmeninės išlaidos, kelionės, bilietai į renginius, ekskursijos ir pan., nebent būtų naudojamasi lengvata dėl 200 Eur vertės dovanos iš darbdavio neapmokestinimo. Prie pajamų natūra taip pat priskiriama mokama darbuotojo būsto nuoma, nemokamas ar už lengvatinę kainą maitinimas darbdavio sąskaita, poilsio paslaugos, įvairių rūšių draudimo apsauga, galimybė nemokamai ar gerokai pigiau pasinaudoti įmonės paslaugomis, įsigyti prekių, kurias gamina ar kuriomis prekiauja bendrovė, ir pan.
VMI duomenimis, 2020 m. Lietuvos verslas deklaravo 58 mln. Eur darbuotojams natūra išmokėtų pajamų, o 2022 m. buvo deklaruota jau beveik 129,7 mln. Eur pajamų natūra.
Per dvejus metus padvigubėjo ir įmonių, kurios VMI deklaravo išmokas natūra, skaičius – 2020 m. tai padarė 4.852 mokesčių mokėtojai, o 2022 m. jų pagausėjo iki 10.863.
Iš jų 4.709 verslo subjektai deklaravo pajamas natūra už darbuotojų savo reikmėms naudojamus automobilius – ši suma sudarė daugiau nei 29,5 mln. Eur. Išskirti pajamas natūra už automobilius VMI galėjo, įsigaliojus reikalavimui metinėje išmokų deklaracijoje GPM312 nuo 2022 m. atskirti darbuotojų ar akcininkų už automobilio naudojimą gautas išmokas ir jas deklaruoti atskiroje eilutėje.
Atskiras pajamų už automobilių naudojimą asmeniniais tikslais deklaravimas yra viena iš 2021 m. VMI ir Finansų ministerijos pradėtos kovos su nemokančiais pajamų natūra už naudojimąsi bendrovių turtu priemonių.
Gaudydama ne darbo tikslais naudojamus automobilius VMI prigalvojo įvairiausių priemonių: reikalavo iš įmonių užpildyti specialius klausimynus, naudojosi net šalies keliuose įrengtomis numerių nuskaitymo bei pažeidimų kontrolės sistemomis etc.
Vieną verslo „klastą“ dėl pajamų natūra „aptiko“ Mykolas Majauskas, tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas: 2021 m. gegužę jis paskelbė, kad nuo karantino suvaržymų nukentėjusios ir valstybės paramą gavusios bendrovės pirko ne tik prabangių automobilių, bet ir pramoginių katerių, vandens motociklų, jachtų, katamaranų. Dalis „faktų“ buvo šakėmis ant vandens išraižyti, bet raibuliai nuvilnijo...
Į vieną nusikaltusiųjų katilą buvo suberti kone visi verslai – į sąrašus pateko ir tie, kurie nieko nepirko, tiesiog baigė mokėti lizingą, arba naują mašiną įsigijo jų nuoma užsiimanti bendrovė ir pan. Lietuvos pramonininkų konfederacija tuomet piktinosi, kad taip vėl mėginama demonizuoti visą verslą, kai išvada daroma pasitelkus 148 įmonių pavyzdį. Palyginti su 12.000 Lietuvos bendrovių, 1% – išties ne tas skaičius, kuriuo turėjo manipuliuoti parlamentaras.
Kartu M. Majauskas pareiškė papildomų kaltinimų, kad kai kuri gauta nauda neapskaitoma kaip pajamos natūra ir taip išvengiama gyventojų pajamų mokesčio.
„Prašysime Valstybinės mokesčių inspekcijos išsiaiškinti, ar prabangaus turto įsigijimo ir išlaikymo išlaidos nėra įtrauktos į veiklos sąnaudas ar tas turtas naudojamas privatiems poreikiams, ar nebuvo piktnaudžiaujama parama“, – sakė tuometis Seimo komiteto vadovas.
Tai paskatino Mokesčių inspekciją kibti į darbus pasiraičius rankoves – tam ji įdarbino kone visus turimus įrankius.
„Tačiau, susitelkusi į pajamas natūra, VMI prarado daug resursų ir nebeturėjo galimybės kontroliuoti kitų mokesčių mokėtojų, kurie, tikėtina, neatlieka savo mokestinių pareigų“, – rezultatą įvertina Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė.
Jos nuomone, VMI, stokodama išteklių, galėjo iš kitų šaltinių nesurinkti kelis kartus daugiau mokesčių, nei gavo dėl pagausėjusių deklaruotų pajamų natūra.
Mokesčius privalo mokėti visi, ir tai nekvestionuojama. Ir kontroliuoti privalu, nes niekur nedingo pomėgis išsisukti nuo mokesčių. Tačiau viskas turi savo kainą ir prasmę – kai didžiulės mokesčių inspektorių pajėgos metamos vaikytis vieno, šiuo atveju – kai kurių bendrovių neskaičiuojamų pajamų natūra už privatų automobilių naudojimą, smagiai sau šypsosi į ūsą tikrieji gudročiai.
VŽ mano, kad teisūs ir ekspertai, ir verslininkai, kurie primena: yra kur kas didesnių skaudulių, tokių kaip nelegalus darbas, didelė šešėlinės ekonomikos dalis. Ar šioje srityje jau viskas sutvarkyta?
Be to, automobilių atveju abejonių kelia taikomų priemonių efektyvumas, jų sukurta administracinė našta įmonėms ir jų ekonominis efektas.
Vaikydamasi neskaičiuojamų pajamų natūra už privatų automobilio naudojimą, VMI rizikuoja pražiūrėti išties rimtą problemą. Pasak D. Čibirienės, dažniausiai į mokesčius ir apskaitą pro pirštus žiūri naujai įsteigtos įmonės: nemažai jų neturi buhalterių, neteisingai skaičiuoja mokesčius ar išvis jų neskaičiuoja, vadinasi, jų ir nemoka. Tačiau jų niekas netikrina, todėl jos turi pagrindą tikėtis, kad netrukus sueis trejų metų senatis ir pavyks krūvos mokesčių išvengti. Ir toliau taikys tokį patį modelį.
Taip į šalies biudžetą nepatenka ir nepateks didžiulės PVM, kitų mokesčių sumos. „Tačiau VMI nebeturi resursų, nes, užuot susitelkusi į rimtesnius dalykus, ji politikų valia ėmė knibinėtis po smulkmenas ir apleido kitas sritis“, – dėsto D. Čibirienė.
Pasak LBAA prezidentės, tokia situacija gali turėti ir ilgalaikių padarinių, nes nebeugdomi atsakingi mokesčių mokėtojai.
