Visus - ant vieno kurpaliaus
VŽ primena: Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) primininkas, paskelbė, kad nuo karantino suvaržymų nukentėjusios ir valstybės paramą gavusios įmonės pirko ne tik prabangių automobilių, bet ir pramoginių katerių, vandens motociklų, jachtų, katamaranų. Iš štai jau kelinta diena viešumoje skaičiuojama (ar labiau spėliojama) — kas, kiek, ko. Dalis „faktų“ – šakėmis ant vandens, bet raibuliai jau nuvilnijo...
Įmonių vadovai gūžčioja pečiais, nesuprasdami, kam tai naudinga.
„Penkiasdešimt tūkstančių kainavęs automobilis yra prabangus? Va, nupirkom gamybinę liniją už 7 milijonus. Per pandemiją, gavę subsidiją, taip išeina, kad taškėmės pinigais“, — ironizuoja vienas gamybininkas.
Kitas santūriai primena, kad gautą subsidiją su kaupu atsveria įmonės paaukotos lėšos per pandemijos įkarštį — kad tik bet kokia kaina būtų nupirkta gyvybiškai reikalingų priemonių gydytojams ir pacientams. Ir todėl dabar metami kaltinimai – itin skaudūs.
Trečias, skambinęs į VŽ redakciją, akcentuoja – jei politikai primena, kad subsidijos mokamos iš mokesčių mokėtojų pinigų, gal politikai susiskaičiuotų ir kiek jie patys, jų viešbučiai, automobiliai, komandiruotės ir kiti dalykai kainuoja mokesčių mokėtojams. Juk jie nuolat subsidijuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų.
„Gal jaunasis politikas, smagiai viešinantis verslo „nusikaltimus“, pateiktų mums sąrašą, kokiais automobiliais važinėja naujieji ministrai?“, – klausia gamybininkas.
Į vieną nusikaltusiųjų katilą dabar beriami kone visi – į sąrašus patenka ir tie, kurie nieko nepirko, tiesiog baigė mokėti lizingą arba naują mašiną įsigijo jų nuoma užsiimanti bendrovė.
Vienos įmonės vadovas, patekęs po M. Majausko priekalu, jaučiasi neteisingai paverstas beširdžiu „verslinyku“ – jis teigia 5 metus sąžiningai lizingavęsis automobilį, kurio lizingo pabaiga išpuolė „ant kompensacinių metų“. Įmonė jį išpirko už likutinę vertę. Nedetalizuota ir neanalizuota statistika kartu su BFK pirmininku akimirksniu nurašė tokį vadovą į nesąžiningųjų gretas.
Verslininkai sutinka, kad yra ir pasielgusių nesąžiningai, bet kai į vieną krūvą suplakami kotletai ir musės – neskanu.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad situacija nepuošia, tačiau kalbėti apie visą verslą yra neteisinga.
„Kas yra 148 įmonės, palyginti su, kiek žinau, 12.000 Lietuvos įmonių. Yra mažiau nei 1% arba 1% ne vienadienių, ne smulkių, o tokių normalių įmonių. Vien LPK vidutinių ir stambių įmonių yra apie 4.000. Kalbant apie 1% tokių, aišku, kad tai nepuošia“, – „Žinių radijui“ sakė V. Janulevičius.
„Politiškai patrauklu kalbėti „ant verslo“, nes tęsiama sena politika, tada yra labai paprasta skirstyti kitų pinigus. Vieni blogi, jie tegul tyli ir moka, o kiti yra geri, kurie skirsto ir dalija. Čia matome negražų tęstinumą. Reikėtų išskirti, kas, kur, kodėl, patikrinti ir įsitikinti. Aišku, kad tai nepuošia, bet reikia įsigilinti į visas detales ir tuo labiau neviešinti tų įmonių, kurios net nepasinaudojo parama“, – akcentavo LPK prezidentas. Pasak jo, dalis paviešintų įmonių negavo jokios paramos.
„Piktnaudžiavimas informacija kelia rūpesčių. Kaip raganų medžioklė“, – sakė V. Janulevičius.
M. Majausko sukeltas ažiotažas išties kelia nuostabą. Tarsi koks uolus (tačiau ne itin profesionalus) viešųjų ryšių specialistas ištraukia VMI ir „Invegos“ duomenis apie 148 „prasikaltusias“ įmones, tačiau, atrodo, kad jis pats realiai net nežino, ar jos jau tikrai kaltos, ar tik įtariamos, ar politikas duomenis interpretuoja pagal savo supratimą.
Tokie „duomenys“ skubiai pateikiami žiniasklaidai, o kai kurie kolegos neanalizuoja ir netikrina faktų, užtat suskumba paskelbti „kažką“. Įmonės priverstos teisintis, gelbėti savo nepelnytai juodinamą reputaciją ir t. t.
Lyg to apjuodinimo būtų maža, M. Majauskas nesustojo – antradienį paaiškėja, kad kol kas nebus svarstoma anksčiau pasiūlyta pelno mokesčio lengvata dėl nuostolių perkėlimo. Ir BFK vadovas neslepia, kad tai valdžios atsakas verslui, kuris sunkmečiu „vieną ranką ištiesė į valstybės paramą, o kita investavo į prabangius daiktus“. Ar dėl keleto „gudručių“ reikia bausti visus iš eilės, ar vėliau neteks stebėtis, kad verslo aplinka tampa nepatraukli ir įmonės suskubs ieškoti labiau prognozuojamų vietų verslo plėtrai.
Spragų ir nusižengimų yra — akivaizdu, kad yra „gudručių“, pasinaudojusių valstybės skirta subsidija ir persėdusių prie „poršų“ vairo ar skrodžiančių bangas naujutėlaitėmis jachtomis. Tačiau, VŽ nuomone, mauti viso verslo ant vieno kurpaliaus – nei protinga, nei sąžininga. Politikai turėtų galvoti ne tik apie savo reitingus, o valstybinės institucijos – pateikti tikrą ir argumentuotą informaciją. Ir prie gėdos stulpo kalti tik tikruosius nusižengėlius.
Dar stebina ir konservatorių santykiai — nesuprantama, kokia ideologija grįsta jų organizacinė struktūra ir pažiūros. M. Majauskas su mokesčiais ir verslo demonizavimu atsisėdo net kairiau tautinių kairiųjų ir eina prieš konservatorių elektoratą. Vidinė rezistencija ir kiekvienas už save? Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, regis, neturi laiko partiniams reikalams ir jie keliauja pagal kiekvieno atskiro nario supratimą bei interesus?
