A. Uščinas. Derybos dėl atlygio infliacijos akivaizdoje

Tačiau darbdavys logiškai galės taikyti tokį standartą, kokį pasiūlė pats darbuotojas. Tad kozirių tūzas dabar gali virsti labai silpna korta ateityje. Štai kodėl verta ieškoti kitų taktikų, kurios galėtų padėti pasiekti norimų rezultatų dabar ir tuo pat metu nesukeltų kliūčių ateities susitarimams.

Derybos dėl atlygio neturi virsti kova

Dažno lietuvio sąmonėje žodis derybos nėra atsiejamas nuo kovos arba konkuravimo sąvokų. Tad vadovas ar kitas už atlygį organizacijoje atsakingas asmuo, su kuriuo deramės, tampa priešininku arba varžovu, prieš kurį reikia laimėti. Ne be reikalo atsirado tokie posakiai kaip „reikia eiti išsimušti geresnę algą“.

Kovodami nerasime abi puses tenkinančių sprendimų. Darbe geri santykiai yra labai svarbu, nes su tuo pačiu žmogumi, su kuriuo vakar derėjomės, reikės dirbti rytoj, spręsti problemas, prašyti paslaugos ar pagalbos. Ne visada pavyks pasiekti rezultato, tenkinančio abi šalis, tačiau tai turi būti vienas iš derybų dėl atlygio sėkmės kriterijų.

Aišku, skaitant šias mintis galima tarti, kad tai gražiai skamba teoriškai, bet neveikia praktiškai. Vis dėlto pateiksiu keletą variantų, kurie gali padėti nuo kovos pereiti prie bendradarbiavimo atlygio derybų kontekste.

Pirmas žingsnis – ieškoti objektyvių standartų

Gyvenime kiekvienas vadovaujamės savo teisingumo ir sąžiningumo suvokimu, o tai gali dvi besiderančias šalis nuvesti į aklavietę. Kas darbuotojui atrodo teisingas ir sąžiningas atlygis, iš įmonės perspektyvos gali atrodyti visiškai kitaip.

Įdėjus šiek tiek pastangų, darbuotojui pavyks išsiaiškinti, kiek jo kompetenciją, patirtį ir atsakomybes turintis specialistas vidutiniškai uždirba Lietuvoje. Pasitelkus objektyvius standartus, pavyks lengviau pagrįsti savo derybinę poziciją, be to, iššauksite mažesnį kitos pusės pasipriešinimą. Todėl kartais reikia derėtis ne dėl sąlygų, o dėl standarto, kuriuo vadovausitės siekdami susitarti. Tai palengvina derybų eigą.

Derybos dėl naudų paketo

Pirkimo-pardavimo derybose yra sakoma, kad žemiausia kaina nėra geriausios sąlygos. Atlygio derybose – panašiai: didžiausia alga nebūtinai reiškia geriausią naudų paketą.

Kas, be atlygio, jums dar yra svarbu? Pensijos kaupimas, sveikatos draudimas, mokymų biudžetas, parkavimo vieta prie įmonės biuro, degalų biudžetas, įmonės automobilis, pareigos, įmonės kultūra ir vertybės, augimo galimybės? Gal darbdavys tuo metu negali pasiūlyti didesnio atlygio, bet gali būti lankstesnis dėl kitų pamatuojamų naudų?

Pavyzdžiui, esate pratęs į kvalifikacijos kėlimą investuoti savo pinigines lėšas. Gal tai gali kompensuoti darbdavys? Kai kuriose situacijose verslui tai gali būti daug pigesnis sprendimas nei atlyginimo pakėlimas. Be to, jūsų įgyta kompetencija sukurs papildomos vertės darbdaviui.

Danų derybų trenerio Keldo Jenseno teigimu, tokiu būdu sukuriama negoekonominė vertė.

Ruošdamiesi deryboms kelkite klausimą: ką galiu duoti kitai pusei, kas man nekainuotų daug, bet kitai pusei sukurtų didesnę vertę? Ir priešingai: ką kita pusė gali duoti ir pasiūlyti man?
Atradus abipusiai naudingus mainus, galite tikėtis abi šalis tenkinančio susitarimo rezultato. Bet to nepavyks padaryti, jeigu šalys nesidalins tarpusavyje informacija, nesigilins į viena kitos interesus ir vengs kūrybingai ieškoti sprendimų.

Socialinis kontraktas – svarbi darbo santykių dalis

Egzistuoja situacijos, kai darbuotojas už didesnę algą išeina dirbti į kitą įmonę, bet po kurio laiko grįžta į buvusią darbovietę su mažesniais atlygio lūkesčiais. Kodėl?

Kai kurias organizacijos siūlomas naudas yra lengva pamatuoti ir palyginti su kitų darbdavių verčių paketais. O štai darbuotojui tinkamos organizacijos vertybės, prasmės pojūtis darant numatytą darbą, pasitenkinimą teikianti bendravimo kultūra – tai sunkiai pamatuojami, bet didžiulę įtaką mūsų pasitenkinimui darbu turintys veiksniai. Juos galime pavadinti socialinio kontrakto su darbdaviu elementais.

Kartais šių dalykų svarbą pavyksta suvokti tik jų netekus. Todėl prieš einant derėtis dėl atlygio, svarstant kitus darbo pasiūlymus, naudinga peržvelgti savo poreikius ir įsivardinti sau svarbias socialinio kontrakto dalis.

Išmokite nesusitarti nesudegindami tiltų

Ne visada pavyks rasti sprendimą, kuris tenkintų abi šalis. Gali būti, kad darbuotojas bus gavęs kitos įmonės darbo pasiūlymą, su kuriuo nepavyks konkuruoti.

Pakvieskite darbuotoją apsvarstyti, ar siūlomas naudų paketas tikrai solidesnis kitoje organizacijoje. Jeigu, darbuotojo vertinimu, jūs atsiliekate su savo pasiūlymu ir negalite pagerinti sąlygų – atvirai komunikuokite apie savo apribojimus. Pasakykite, kad gerbsite darbuotojo priimtą sprendimą.

Nustebsite, kad kartais darbuotojai liks dirbti jūsų įmonėje. Pagarba ir atvirumas – dažno žmogaus emocinis interesas.

O jeigu vis dėlto darbuotojas nuspręs palikti įmonę, nesudeginti tiltai paklos pamatą galimam ateities susitarimui.

Patarimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui: derėkitės drąsiai, atsižvelgdami į vieni kitų interesus. Darbe praleidžiame daug laiko, todėl reikalingas pasitenkinimas tiek abipusiai besidalinama verte (darbuotojo darbo rezultatas už tinkamą atlyginimą), tiek geri asmeniniai tarpusavio santykiai.

Komentaro autorius – Artūras Uščinas, susitarimų ir derybinių kompetencijų konsultantas ir treneris