Šešėlinio šiaudo besigriebiant
Vienas rekomenduojamų būdų nėra nei naujas, nei lengvai pasiekiamas – šešėlio mažinimas.
Karpyti šešėlinę ekonomiką ėmėsi (bent jau deklaravo to siekiančios) ne viena vyriausybė. Teigiama, kad Lietuvoje šešėlis mažėja nuo 2016 m., tačiau PVM atotrūkis, parodantis surenkamo ir potencialaus PVM skirtumą, vis dar išlieka aukštesnis nei 10% ES vidurkis.
Europos Komisijos duomenimis, 2020 m. PVM atotrūkis Lietuvoje vis dar siekė 19,3% ir buvo penktas didžiausias ES po Rumunijos, Maltos, Italijos ir Graikijos. Įvairiais skaičiavimais, šešėlinė ekonomika mūsų šalyje vidutiniškai siekia daugiau nei 20% BVP.
Mažinti šešėlinę ekonomiką ir surinkti daugiau minėto mokesčio Valstybinė mokesčių inspekcija ne pirmi metai siekia mažindama surenkamo ir potencialaus PVM atotrūkį. Taip pat siekia nustatyti įvairius pažeidimus šio mokesčio srityje, tokius kaip nepagrįsta PVM atskaita, nepagrįstas lengvatinių ir nulinio PVM tarifo taikymas bei sukčiavimo užkardymas.
Vyriausybė, įvertinusi ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, šešėlio ir PVM atotrūkio mažinimo plane yra numačiusi 37 priemones. Plane beveik 40% skiriama skaitmenizacijos procesams, kaip laiku pamatyti, užkardyti šešėlį, kaip duomenis sujungti vienus su kitais, kad galima būtų pamatyti, kur yra neatitikimų ir kur galbūt reikalingi tam tikri sisteminiai sprendimai. Taip pat dalis priemonių nukreipiama rizikingų sektorių ir sričių didesnei kontrolei (pvz., e. prekybos, statybų, maitinimo sektoriaus ir kt.).
Dosnus praėjusių metų PVM derlius, įkritęs į valstybės aruodą, šiemet rekordų nežada: esant didelei infliacijai, mažėja vartojimas, vadinasi, mažiau sumokama ir PVM. Beje, vartojimo tempas slūgo jau 2022 m. pabaigoje.
Vartojimui kerta ir augančios palūkanos. Europos centriniam bankui agresyviai didinant bazines palūkanų normas, palūkanos kyla ir Lietuvoje, o tai taip pat menkina gyventojų perkamąją galią. Palūkanos yra didžiausios nuo 2015 m. pradžios.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad bent jau pirmąjį 2023 m. pusmetį infliacija vis dar teigiamai veiks PVM surinkimo duomenis. Pasak jo, dėl atsigaunančios Kinijos gali sukilti naftos ir metalų kainas rinkose. Be to, kovą JAV centrinis bankas (FED), tikėtina, paskutinį kartą pakels bazines palūkanas ir tai irgi gali padidinti žaliavų kainas rinkose. Manoma, kad nuo pavasario FED liausis didinti palūkanas ir neberibos JAV ūkio plėtros.
„Didesnę riziką PVM surinkimui matyčiau tik 2023 m. antrąjį pusmetį“, – pabrėžia ekonomistas.
Dar vienas būdas paskatinti PVM surinkimą (kartu ir padidinti vartojimą) – bendrojo tarifo mažinimas. Lietuvoje galioja bendrasis 21% PVM tarifas – toks pat, kaip ES vidutinis standartinis PVM tarifas, kuris šešiais proc. punktais yra didesnis už minimalų standartinį PVM tarifą, kurio reikalaujama pagal ES reglamentą.
Ekonomistai, verslas ir opozicija periodiškai primena, kad iki 2009 m. Lietuvoje galiojęs 18% bendrasis PVM tarifas tuometės Andriaus Kubiliaus Vyriausybės per finansų krizę buvo padidintas laikinai. Tą „laikinumą“ turime iki šiol.
Valdžios atstovai atkerta: tada kiltų klausimas, iš ko finansuoti augančias pensijas, krašto apsaugą, švietimą, sveikatos paslaugas ir kt. Be to, padėtį komplikuoja tai, kad surenkamų mokesčių dalis Lietuvoje, sudaranti 31% BVP, šiuo metu išlieka mažesnė nei ES vidurkis (37%).
VŽ šaltinių valdančiojoje koalicijoje teigimu, PVM bendrasis tarifas nebent galėtų būti mažinamas mainais į kitas mokesčių pertvarkas, kurios iš principo didintų mokesčių naštą, t. y. būtų naikinamos lengvatos, plečiama NT apmokestinimo bazė, įvedamas automobilių taršos mokestis ir pan.
Apie lengvatas: Lietuvoje taikomas sumažintas 9% PVM centriniam šildymui ir malkoms (kūrenti), spausdintoms ir elektroninėms knygoms, apgyvendinimo paslaugoms, maitinimo paslaugoms (iki 2023 m. gruodžio 31 d.), viešajam transportui, meno ir kultūros renginiams, taip pat atlikėjų paslaugoms ir sporto renginiams (iki š. m. birželio 30 d.). 5% PVM taikomas vaistams ir medikamentams, spausdintiems ir elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams.
VŽ nuomone, nors politinė valia kovoti su sunkiai įveikiamu šešėliu yra, tačiau, kaip rodo visų anksčiau buvusių vyriausybių pastangos, kova su vėjo malūnais nėra nei lengva, nei greita, vadinasi – itin nerezultatyvi. Tad, ko gero, pernelyg naivu ja kliautis.
O PVM tarifų keitimo klausimas, regis, lieka antrame plane: jeigu šį pavasarį Seime bus imtasi svarstyti mokesčių reformą, tikimybė, kad bus sumažintas standartinis PVM tarifas, yra menka.
Tiesa, Vyriausybė turi galimybę pasinaudoti ES institucijų rekomendacijomis: atsisakyti visų PVM lengvatų, tuomet būtų galima sumažinti bendrąjį tarifą neprarandant pajamų į biudžetą: galbūt ne iki 18%, koks buvo iki finansų krizės prieš „naktinę reformą“, – gal iki 20% ar 19%. Taip pamažėtų mokesčių našta, suaktyvėtų vartojimas ir būtų atsisakyta PVM mokesčio privilegijų tam tikroms prekėms ir paslaugoms.
