Kai tenka rinktis Pietų Korėją
Viena iš aplinkybių, kurios neįvertino Putinas ir jo aplinka – demokratinio Vakarų pasaulio palyginti greita reakcija: invazijos pasmerkimas, ekonominės sankcijos, ginklų tiekimas Ukrainai, Rusijos izoliavimas tarptautinėje bendruomenėje, etc. Vakarai prasikrapštė rožinius akinius ir dauguma jų lyderių (ne visi) suvokė, kad prasidėjo egzistencinis karas tarp demokratijos bei totalitarizmo, kad jokie ekonominiai ryšiai ar materialinė nauda taikos neatneš.
Požemiuose laiką leidžiantis diktatorius neįsivaizdavo ir net negalėjo įsivaizduoti, kad daugelio valstybių bendruomenės (Rusijoje tai neegzistuoja) ne tik pasibaisės, pasmerks karo nusikaltimus, pradės bodėtis viskuo, kas rusiška, bet ir imsis konkrečių veiksmų spausti politikus bei ne vien žodžiais rems kovojančią Ukraina. Geriausias pavyzdys – Lietuvoje vykstanti akcija „Radarom“. Per savaitę surinkta daugiau nei šeši milijonai eurų, kurie prisidės prie saugesnės Ukrainos padangės.
Didžiuotis verčia Lietuvos piliečių nuolatinė parama pinigais ir darbais, kuri per metus nesumažėjo – vadinasi, nepavargome, nenusivylėme. Darom, o ne plepam.
Neatsilieka ir politikai: kasdien Kijevą aplanko delegacijos iš demokratinių Vakarų valstybių, galima Ukrainos narystė Europos Sąjungoje ir NATO nebeatrodo panašėjanti į utopiją, sulaukiama ir paramos taip fronte reikalingais ginklais.
Visgi ne viskas slysta kaip per sviestą, statinėje medaus deguto gabaliukų galime rasti, kaip ir darniausiose šeimose ne visi šventi būna, todėl nederėtų į tai akių užmerkti.
Istorija delsti tiekti sunkiąją ginkluotę, kai kasdien žūsta kariai ir civiliai, kai su žeme lyginami miestai, prievartaujamos moterys, o vaikai išgabenami nežinoma kryptimi, verčia susimąstyti, kiek yra vieninga ES.
Akys automatiškai krypsta į Vokietiją, kuri vis delsė su tankų „Leopard“ tiekimu Ukrainai. Galima pasvarstyti, kad vokiečiai dar jaučia fašizmo sukeltą kaltės sindromą, tačiau, kai Ukrainoje siaučia rušistai, toks pasiteisinimas neatrodo tvirtai.
„Leopardų“ klausimas pajudėjo (bet dar girgžda) tik paspaudus JAV ir sąjungininkams Europoje.
Akivaizdu, kad pasitikėjimas vokiečiais, jei ne išblėso, tai susvyravo ir jie jau moka kainą, apie kurią prieš kelerius metus net negalvojo.
Dabar Vokietijos gynybos pramonės komplekso atstovai baiminasi, kad dėl vyriausybės delsimo jie patirs nuostolių.
Vienas iš pavyzdžių – Lenkijos sprendimas modernizuoti savo gynybos pajėgas padedant Pietų Korėjai.
Praėjusiais metais Varšuva, kurioje naudojami keli šimtai vokiškų tankų „Leopard 2“, pareiškė, kad iš korėjiečių pirks naujų tankų (iš viso apie tūkstantį), savaeigių artilerijos pabūklų ir naikintuvų už 14 mlrd. Eur. Tai yra tiek, kiek Lenkija išleidžia visam gynybos sektoriui per visus fiskalinius metus. Be to, lenkai ne tik perka ginklus iš Pietų Korėjos, bet ir patys juos gamina.
Estija, kaip ir daugelis kitų šalių prie šiaurinių ir rytinių Europos sienų, taip pat turi Pietų Korėjos ginklų - savaeigių haubicų „K9 Thunder“.
Taigi Europa atrado Pietų Korėją kaip alternatyvią ginklų tiekėją. Jungtinė Karalystė taip pat nešvaisto laiko veltui - jos karinę įrangą nusprendė įsigyti Čekija ir Slovakija, o Vokietijos gamintojų rinkos dalis mažėja.
Būsimų ginklų tiekėjų Kijevui pasirinkimas šiandien tikrai nėra svarbiausia tema. Tačiau vieną dieną Ukrainos valdžios institucijos turės nuspręsti, iš ko ateityje nuolat pirkti ginklus. Nereikia pamiršti, kad tai bus ilgalaikė draugystė - bendradarbiavimas tarp partnerių paprastai tęsiasi dešimtmečius.
Mintis, kad karas Europoje naudingas JAV gynybos (ir energetikos) pramonei, šiandien peršama ne tik Rusijos propagandos.
Lenkai taip pat perka kelis šimtus „Abrams“ tankų iš Valstijų taip neakivaizdžiai patvirtindami mintį, kad Rytų Europa pagaliau pribrendo pakeisti sovietmečio ginkluotę ir ketina bendradarbiauti su Amerikos partneriais. Vietoj Ukrainai skirtų „Leopardų“ amerikiečiai siūlo naudotus „Abrams“ ir ne tik lenkams.
Paradoksas – Lenkija perka ginklus iš dviejų skirtingų pasaulio dalių, bet ne iš savo kaimynų, kurie tankus tiekė du dešimtmečius. Pasitikėjimo klausimas?
Prie patarlės, kad negimęs skraidyti gali aukštai užropoti, dar galima pridurti, kad tokie „ropotojai“ yra pavojingi ir bėdų atnešti. Nuo kanclerio Gerhardo Šrioderio valdymo (1998-2005 m.) buvo gerokai sumažintas ne tik Vokietijos ginkluotųjų pajėgų dydis, bet ir jų biudžetas. Tuometiniai sprendimai neva buvo grindžiami prielaida, kad Šaltasis karas baigėsi ir kad tokia brangi Vokietijos kariuomenė nebus reikalinga kovai su terorizmu.
2003 m. Vokietijos gynybos biudžetas sudarė tik 1,3% BVP. Prisiminus buvusio kanclerio vaidmenį „Nord Stream“ dujotakio istorijoje, prielaidų gali būti įvairių.
Į kokias aukštumas kopia Vengrijos lyderis irgi galima paspėlioti. Neseniai Viktoras Orbanas eklektiškai užsienio konservatorių grupei sakė, kad Rusijai jau pavyko paversti Ukrainą nevaldomu laužu, rašo „Politico“.
Vladimiras Putinas nepralaimės, o laikas yra Rusijos pusėje, teigė jis, vadindamas Ukrainą „niekieno žeme“. Tai beveik diametraliai priešinga retorika nei likusių Vakarų aljanso šalių. Budapešte V. Orbano požiūris iš dalies laikomas vidaus politikos gudrybe, kuria siekiama nukreipti dėmesį nuo Vengrijos ekonominių sunkumų, taip pat pataikaujama nacionalistiškai nusiteikusiems rinkėjams.
Tačiau ekspertai taip pat mano, kad V. Orbano kalbos nėra vien trumpalaikis politikavimas - Vengrijos vadovas, pasak jų, nori išsaugoti ilgalaikius santykius su Kremliumi. Atrodo, kad jis nuoširdžiai tiki, jog panašiai galvoja ir daugelis Europos lyderių - tik to balsu nepasako.
Kiek nuoširdumo yra Turkijos pastangose neleisti Švedijai įstoti į NATO irgi diskutuotinas klausimas, tik jis rodo, kad nesutarimų Aljanse irgi netrūksta.
VŽ nuomone, besidžiaugiant vieningu Vakarų frontu prieš Rusijos nusikaltimus, reikia matyti dalykus, tokius, kokie jie yra, kad ir kaip kartais to nenorėtų Vokietijos ambasadorius Lietuvoje.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 1 d. duris atvėrusio verslo centro „Hero“ plėtotojai vakar paskelbė septintosios obligacijų emisijos dalies rezervacijos pradžią. Investuotojų paraiškos bus priimamos iki spalio 3 d., o oficiali obligacijų emisijos dalies išleidimo data – spalio 7 d. Per ankstesnes šešias emisijos dalis rinkoje iš viso jau pasiskolinta daugiau nei 50 mln. eurų, o šio etapo metu tikimasi pritraukti dar iki 6 mln. eurų.
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA) nacionalinėje konferencijoje priėmė rezoliuciją, kurioje kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, ragindama iš esmės peržiūrėti dabartinį šalies požiūrį į pluoštinę kanapę kaip augalą bei jos produktus ir nuo atskirų bei pavienių priemonių pereiti prie ilgalaikių, sisteminių, tvarių ir nuoseklių sprendimų parengimo ir įgyvendinimo. Šie sprendimai turėtų nugulti į siūlomą parengti kompleksinę kanapių verslo plėtros programą „Kanapės 2035“.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Spalio 3–4 dienomis į Vilnių sugrįžta tarptautinis burleskos festivalis, suburiantis ryškiausius šio žanro atlikėjus iš visos Europos. Tai ne tik spalvingas meninis renginys, bet ir išskirtinė proga verslo bendruomenei patirti kitokį, stilingą vakarą – drauge su kolegomis, klientais ar verslo partneriais. Festivalio atmosfera – elegantiška, rafinuota ir kupina netikėtumų, kuri sukuria puikią erdvę neformaliam bendravimui bei naujų ryšių mezgimui.
„Radarom“ akcija ne tik vienija Lietuvą ir padeda ukrainiečiams gintis nuo agresoriaus, bet ir suteikia jėgų mūsų diplomatams bei valstybės vadovams tarptautiniuose forumuose kalbėti apie moralią politiką ir pasaulį, kuriame galioja aiškios taisyklės, o ne užkulisiniai žaidimai bei trumpalaikės naudos ieškojimas.
