Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Sausio 17 d. „Sodros“ žinutės skriejo tūkstančiais adresų – jose buvo reiškiamos pretenzijos, kad esą įmonė nėra pateikusi pranešimo apie apdraustuosius už 2022 m. gruodį. Ir kad būtų įtikinamiau – „priminta“ apie gesiančią administracinę atsakomybę.

Galima suprasti didžiąją dalį bendrovių, kurios, švelniai tariant, gerokai nustebo – juk minėtus duomenis „Sodrai“ buvo pateikusios iki numatyto termino. Buhalteriai stebėjosi ne tik „keista“ informacija, bet ir šiurkščiu „Sodros“ žinutės tonu.  

„Sodra“ sureagavo tą pačią dieną ir savo interneto puslapyje bei feisbuko paskyroje paskelbė atsiprašymą dėl šių klaidingų pranešimų. Anot „Sodros“, klaida įvyko dėl programinės įrangos atnaujinimo darbų. 

Buhalteriai tikina, kad „Sodros“ klaidos – ne pirmiena. Kartojasi jos dažnai, tačiau stebina ir kitkas – garsinimai siunčiami laiškais, kuriais patikėję įmonių vadovai nepagrįstai priekaištauja savo buhalteriams, o atsiprašymai skelbiami tik „Sodros“ puslapiuose ir „Facebook“ paskyroje, tarsi vadovai, metę visus darbus, turėtų pulti naršyti po socialinius tinklus... 

„Tokių ir panašių „Sodros“ kliurkų per metus būna penkios–aštuonios, neskaičiuojant dažnų nepagrįstų laiškų dėl darbuotojų nedarbingumo“, – sako Daiva Čibirienė, Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė.

Jos teigimu, tokie „Sodros“ laiškai ne tik sukelia nereikalingų rūpesčių, bet ir gali diskredituoti buhalterį vadovo, darbuotojų akyse.

„Ne visi darbdaviai bando išsiaiškinti, kiek yra teisingi „Sodros“ laiškai, buhalteriui ne visada pavyksta apsiginti nuo nepagrįstų kaltinimų“, – kalba ji.

Dar viena „Sodros“ laiškų, kurių iš principo neturėtų būti, atmaina, jos teigimu, yra informacija apie nesumokėtą skolą, kuri iš tikrųjų jau sumokėta, tačiau „Sodra“ kažkodėl šio fakto nemato.

„O neseniai atsirado nauja keista „Sodros“ laiškų rūšis – priminimai apie mėnesinių SAM ataskaitų teikimo terminus, kuriuos buhalteris ir vidurnaktį iš lovos pakeltas pasakytų. Vadovai persiunčia šiuos laiškus buhalteriui, buhalteris atrašo – žinau tuos terminus. Tada vadovas klausia, o kodėl „Sodra“ tau apie juos primena? Buhalteris atsako – neįsivaizduoju, visada viską teikiu laiku“, – pasakoja D. Čibirienė.  

VŽ atsiųstame komentare „Sodra“ tikina, kad ateityje tokių incidentų, koks įvyko sausio 17 d., tikisi išvengti – šiuo metu yra pradėtos viešųjų pirkimų procedūros papildomiems fiziniams serveriams įsigyti, o tai esą leis izoliuoti gamybinę, kokybės užtikrinimo ir testavimo aplinkas. Planuojama, kad papildomi serveriai gali kainuoti iki 320.000 Eur.

Savo pranešimų turinį „Sodra“ numato iš dalies peržiūrėti, kad įmonėms jis neatrodytų netinkamas.

Nors ji kartais ragina bendroves pateikti duomenis anksčiau, nelaukiant paskutinių termino dienų, buhalteriai to vengia, nes jei prireikia duomenis koreguoti, tai padaryti būna itin sunku dėl sudėtingos pačios „Sodros“ sistemos.

Pasak LBAA prezidentės, „Sodra“ taiko tokią sudėtingą jau pateiktų duomenų koregavimo ir tikslinimo  tvarką, jog buhalteriai laukia iki paskutinės minutės, kad sumažintų klaidos riziką ir nereikėtų tikslinti.

Verslininkai teigia, kad šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) kur kas efektyviau tvarkosi  ir pagarbiau bendrauja su mokesčių mokėtojais nei „Sodra“ su įmokas mokančiais darbdaviais, – VMI gerokai daugiau tariasi su verslu, skiria dėmesio ir investicijų savo sistemoms tobulinti, kad verslui ir gyventojams būtų lengviau jomis naudotis, teikti duomenis.

Įmonių vadovai pateikia pavyzdžių, kai „Sodra“ juos „bombarduoja“ dėl keliolikos centų skolos, nelaukdama, kol ji bus pridėta prie naujo mokėjimo. Paradoksalus atkaklumas – banko pavedimas kainuoja daugiau nei ta „skubi“ centų skola.

VŽ nuomone, tenka sutikti su verslininkais, siūlančiais „Sodrai“ eiti optimizavimo keliu. Toks neproporcingas administravimas – akivaizdžiai perteklinis, o pasikartojančios klaidos, bereikalingi perspėjimai kelia abejonių dėl jos veiklos efektyvumo. Negana to, šiurkštus pranešimų tonas byloja apie nepagarbą verslui.   

„Rodos, „Sodra“ kartais užmiršta, kad darbo vietas kuriančios ir išlaikančios įmonės yra pagrindinis jos pajamų šaltinis, o ji tėra tik tų pinigų skirstytoja“, – primena Taurimas Valys, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidentas.