Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?
Kol kas pasaulio rinkose vyrauja gana džiugios nuotaikos – išgyvenus itin prastus 2022-uosius, dabar fiksuojami kur kas geresni rodikliai. Britų leidinio „The Economist“ duomenimis, daugelio indeksų, įskaitant „Euro Stoxx 600“, Honkongo „Hang Seng“ ir platų besiformuojančios rinkos šalių akcijų kainų rodiklį, metų pradžia buvo geriausia per pastaruosius dešimtmečius. Amerikos indeksas S&P 500 pakilo 5%. Nuo spalio, kai pasiekė aukščiausią tašką, pagal prekybą svertinė dolerio vertė sumažėjo 7%, o tai rodo, kad baimė dėl pasaulio ekonomikos mažėja. Dar visai neseniai atrodė, kad pasaulinė recesija jau čia pat. Dabar vėl atsiranda optimizmo.
„Sveiki, mažesnės dujų kainos, iki pasimatymo, recesija“, – džiūgavo banko „JPMorgan Chase“ analitikai sausio 18 d. pranešime apie euro zoną. Bankas „Nomura“ patikslino savo prognozę dėl būsimos Didžiosios Britanijos recesijos „į ne tokią pražūtingą, kokios tikėjomės iš pradžių“. Prognozuojama, kad visiškos pasaulinės recesijos tikimybė dabar yra maždaug 30% – anksčiau šis rodiklis siekė 50%.
Stebint Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turtingiausių šalių grupės, kurios sukuria apie 60% pasaulinės gamybos, kas savaitę atliekamą BVP įvertį, matyti, kad šių metų sausio viduryje nedaug šalių patyrė sunkumų – pasaulinės gamybos apimties rodikliai (pirkimo vadybininkų indeksai) šiek tiek padidėjo, o tai atitinka maždaug 2% BVP augimą.
Tiesa, oficialūs šalių duomenys, pasak britų leidinio, ir toliau yra nevienareikšmiški. Naujausi Amerikos mažmeninės prekybos duomenys buvo mažesni už lūkesčius. Japonijoje mašinų užsakymai buvo daug mažesni, negu prognozuota. Tačiau, vasarą pasiekęs istoriškai žemiausią lygį, vartotojų pasitikėjimas visoje EBPO pakilo.
Galimos recesijos ženklų siunčia situacija darbo rinkoje: kai kuriose turtingose šalyse, įskaitant Austriją ir Daniją, didėja bedarbių skaičius. Vos viena diena nepraeina be kitos didelės technologijų įmonės pranešimo, kad ji atleidžia darbuotojus. Tačiau technologijų sektoriuje sukuriama nedidelė visų darbo vietų dalis, o daugumoje šalių nedarbas išlieka nedidelis.
„Laimei, darbdaviai visoje EBPO mažėjančią darbo jėgos paklausą dažniausiai išreiškia atšaukdami darbo skelbimus, o ne atleisdami žmones“, – konstatuoja „The Economist“.
O investuotojai daugiausia dėmesio kreipia į infliaciją. Turtingesnėse šalyse bazinė infliacija per metus siekia 5–6% ir, atrodo, pasak ekonomistų, kad ji nelinkusi didėti. Tiesa, ji vis dar didesnė, nei norėtų centriniai bankai.
Spaudimą ekonomikai praėjusiais metais darė pabrangę degalai: turtingajame pasaulyje jie pabrango daugiau kaip 20%, o kai kuriose Europos dalyse – 60% ir daugiau. Buvo baiminamasi, kad tokioms kainoms išlikus ir šiemet didžiulių sunkumų patirs daug energijos naudojantis pramonės sektorius. Tačiau šias prognozes į gerąją pusę pakoregavo šiltas ruduo ir neįprastai švelni žiema, ypač – Europoje. Pavyzdžiui, lapkritį pramoninių dujų suvartojimas Vokietijoje buvo 27% mažesnis nei įprastai, tačiau pramonės gamyba, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo tik 0,5%. O per Kalėdas gamtinių dujų kainos Europoje sumažėjo perpus – iki lygio, kuris pastarąjį kartą buvo stebimas prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
Spėjama, kad atsparumą galimam nuosmukiui didina ir privačiojo sektoriaus finansų stiprumas: G 7 šalių šeimos vis dar turi „perteklinių“ santaupų – apie 3 trln. USD. Jos gali atlaikyti aukštesnes kainas ir didesnę kredito kainą. Dideles grynųjų pinigų atsargas turi įmonės.
Lietuvos ekonomistai šių metų šalies „peizažui“ tapyti itin niūrių spalvų nepasitelkia, tačiau galimo nuosmukio neneigia.
Pasak Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyr. ekonomisto, pagrindiniai infliacijos veiksniai jau išsikvepia – žaliavos, dujos ir elektra atpigo, tiekimo grandinės normalizuojasi, konteinerių transportavimo iš Kinijos kaina grįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Atlyginimų augimas euro zonoje šiek tiek paspartėjo, tačiau išlieka gana vangus ir nėra pagrindinis kainų augimo veiksnys.
Vienas pastaruoju metu aktualių klausimų – bazinės palūkanos. Tikėtina, kad Europos centrinis bankas (ECB) vasario pradžioje jas padidins dar puse procentinio punkto, o birželį bazinės palūkanų normos pasieks 3,25% – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir EURIBOR.
„Visgi matyti, kad ECB nenori rizikuoti ir yra pasiruošęs palūkanų normas pakelti geriau per daug nei per mažai, net jei to kaina bus sustojęs vartojimas ir trumpalaikė recesija. Galbūt tai skamba šiek tiek paradoksaliai ar net makabriškai, tačiau tai bus vienas pagrindinių veiksnių, galinčių stumtelti euro zoną į recesiją“, – komentuoja N. Mačiulis.
Didelį neapibrėžtumą tiek dėl geopolitinių veiksnių, tiek dėl kertinių pasaulio ekonomikų raidos perspektyvų įžvelgia Indrė Genytė-Pikčienė, INVL vyr. ekonomistė.
Pasak jos, Lietuvos ūkio stabtelėjimo priežastys objektyvios: karas pašonėje, dėl rizikų ir kylančių palūkanų normų kuklesnis verslo apetitas investicijoms ir plėtrai, žemas kertinių eksporto rinkų vartojimo apetitas, energetikos krizė ir stipriai išaugusios kone visų gamybos veiksnių sąnaudos, kylančios palūkanų normos ir mažėjantis likvidumas rinkoje. Ekonomistės nuomone, pastaruosius porą metų Lietuvos ekonomika augo itin sparčiai, tad bus sunku pranokti šiuos rekordinius rezultatus, kai išorinė aplinka kardinaliai pasikeitusi.
„Pasaulio ekonomikos krizė yra labiau ne šių metų pradžios, bet vasaros pabaigos tema – JAV centrinis bankas kovą nustos kelti bazines palūkanas, praeis dar keli mėnesiai, ir tik tada pamatysime rimtesnę recesiją už Atlanto. O JAV panirus į recesiją, turbūt jau 2023 m. vasaros pabaigoje matysime neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai. Todėl manau, kad II pusmetis Lietuvos ekonomikai bus iššūkių metas“, – teigia ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ banko vyr. ekonomistas, prognozuoja, kad Lietuvos BVP šiais metais susitrauks 1,2%. „Tačiau 2024 m. laukiame itin spartaus (iki 5,5%) atsigavimo, nes darome prielaidą, kad karas Ukrainoje bus pasibaigęs, infliacija sumažės, o centriniai bankai mažins bazines palūkanų normas“, – teigia jis.
Banko „Goldman Sachs“ neseniai paskelbtame dokumente tikinama, kad griežtesnė pinigų politika labiausiai stabdo ekonomikos augimą maždaug po 9 mėnesių. Pasaulinės finansinės sąlygos pradėjo rimtai griežtėti būtent prieš 9 mėnesius. Jei ši teorija pasitvirtins, pasak „The Economist“, netrukus ekonomika vėl gali stipriai atsistoti ant kojų. Juolab kad Kinijos „nulinio Covid-19“ ribojimų atsisakymas galiausiai padidins prekių ir paslaugų paklausą visame pasaulyje. Taip pat tikimasi, kad šilti orai didžiojoje Europos dalyje tęsis.
Žinoma, prognozės neretai ir lieka prognozės, ypač jei jas lydi galybė išlygų, pasidedančių žodeliu „jeigu“. Kol kas ir pasaulio, ir Lietuvos ekonomistų žvilgsnis į šiuos metus kardinaliai nesiskiria. VŽ nuomone, neapibrėžtumų išties labai daug – Europą itin jaudina ne tik infliacija ar didėjančios palūkanos, bet ir situacija žemyno centre, t. y. tebesitęsianti Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą.
Karo pabaigos data nenuspėjama, nenuspėjama ir ant recesijos slenksčio stovinti pasaulio ekonomika – vargu ar kas dabar tiksliai pasakytų, į kurią slenksčio pusę ji žengs. „Esminė pastarųjų metų pamoka yra ta, kad jei kas nors gali nutikti blogai, tai dažnai taip ir nutinka. Tačiau vis dėlto malonu turėti vilties spindulėlį“, – rašo britų leidinys. Tikėkimės, kad tas spindulėlis vis dėlto išaugs į didesnį pluoštą gerųjų žinių.
